Verslumo įgūdžiai reikalingi kasdien ir visose gyvenimo sritys: ieškantis darbo, dirbant, kuriant verslą bei priimant svarbius spendimus kasdieniniame gyvenime. Mokomosios mokinių bendrovės - tai puiki galimybė mokiniams įsisavintas teorines ekonomines ir verslo žinias pritaikyti praktiškai, įgyti patirties, tobulinti verslumo įgūdžius. Todėl svarbu išsiaiškinti, kokios yra vyresniųjų klasių mokinių verslumo ugdymo galimybės mokomosiose mokinių bendrovėse. Bakalauro darbą sudaro du skyriai. Pirmajame darbo skyriuje atskleidžiama verslumo samprata, analizuojami neformalūs mokymo metodai, skatinantys verslumą vyresniame mokykliniame amžiuje bei apibūdinama mokomųjų mokinių bendrovių veikla. Antrajame skyriuje aprašomi tiriamieji, tyrimo etapai bei metodai. Taip pat šiame skyriuje analizuojami bei aptariami gauti tyrimo rezultatai. Tyrimo objektas – vyresniųjų klasių mokinių verslumo ugdymo galimybės mokomosiose mokinių bendrovėse. Tyrimo tikslas – atskleisti vyresniųjų klasių mokinių verslumo ugdymo galimybes mokomosiose mokinių bendrovėse. Tyrimas atliktas vienoje Kelmės rajono gimnazijoje, kurioje įsteigta mokomoji mokinių bendrovė. Tyrimas buvo suskirstytas į keturis etapus ir kiekviename iš jų mokiniai elektroniniu būdu atsakinėjo į jiems pateiktus atvirus bei uždarus klausimus. Tyrimo metu iš viso buvo apklausta 19 mokinių. Išanalizavus tyrimo duomenis galima teigti, kad mokiniams didžiausia paskata įsitraukti į mokomosios mokinių bendrovės veiklą yra ta, jog mokiniams... [toliau žr. visą tekstą] / Enterprise skills are necessary every day and in every sphere of life: seeking a career, at work, establishing business and making important decisions in everyday life. Educational Junior Achievement establishments are a great opportunity for pupils to apply their theoretical economic and business knowledge in practice, to gain experience, to develop enterprise skills. The bachelor thesis consists of two chapters. In the first chapter of the work the conception of enterprise is revealed, informal teaching methods encouraging enterprise activities in senior school age are analyzed, and the activities of educational Junior Achievement organizations are described. The second chapter includes the description of the respondents, stages and methods of the research. The received results of the research are analyzed and reviewed in this chapter as well. The object of the research is the possibilities of enterprise training to senior pupils in Junior Achievement. The aim of the research is to reveal the possibilities of enterprise training to senior pupils in Junior Achievement. The research was conducted in one of the gymnasiums in Kelme region where a Junior Achievement is founded. The research involved four stages. In each of these stages the respondents answered the open and closed questions via e-mail. During the research 19 pupils were surveyed. Having analyzed the results of the research it is possible to state that the greatest encouragement for the pupils to join the... [to full text]

Lietuvoje, Vakarų Europos šalyse ir visame pasaulyje nuolat diskutuojama apie švietimo kokybę, jo įtaką jaunimo vertybėms ir švietimo strategijos bei politikos prioritetus. Vieni profesionalai ir visuomenės atstovai labiau akcentuoja universitetų kaip mokslo įstaigų, rengiančių specialistus, reikšmę švietimo sistemai, o kiti išskiria neformaliojo ugdymo svarbą, užsiimant konkrečia kūrybine ar svarbia asmenybei veikla, kuri daro įtaką asmenybės vertybėms ir pozityviajai asmenybės socializacijai. Lietuvoje egzistuoja nemažai neformaliojo ugdymo įstaigų, tačiau tai dar neužtikrina kokybiško vaiko ugdymo proceso. Dabartinėje Lietuvos švietimo sistemoje neformaliajam ugdymui reikėtų skirti daugiau dėmesio, dėl problemų, susijusių su neformaliojo ugdymo prieinamumu, finansavimo ir svarbos suvokimu. / New tasks arouse for the educators and leaders of school community in the context of education reform: how to solve the problem of students organized leisure time in a qualitative manner. After-school activity can be considered the main form of organized leisure time, therefore it is relevant to be able to qualitatively and efficiently use all its possibilities of positive effect, precisely: to strengthen child‘s self-confidence, to cherish his/her independence and to occupy him/her after school, saving from undesirable influence in the street. According to G. Kvieskienė (2006), informal education must function in the way the student would have the possibilities to deepen, add and develop the knowledge gained during the formal education; to realize the needs of self-expression during the artistic, sports or other activities; to self-develop as a social subject: to communicate in a free and easy manner; to develop the competences necessary for active economic activity, professional career; to develop the public spirit, national and cultural consciousness.

Choreografijos pamokoje per estetinį pajautimą, estetizuotą judesį, vidinę bei išorinę harmoniją, emocijas galima siekti aukščiausių harmoningos asmenybės formavimo(si) bei ugdymo(si) tikslų. Pasitelkus šokį sąžiningumas, atsakomybė, tolerancija, valia taps vaiko savastimi, norma, neišvengiamumu ir kasdieniu jo orientyru bei poreikiu. Darbo tikslas – išanalizuoti moralinių vertybių ugdymo(si) galimybes choreografijos pamokoje. Meninio ugdymo kontekste vertybių formavimasis yra susijęs su pasirinkimu bei lemia daugelį sprendimų, kurie priklauso nuo individo asmeninės patirties ir santykių (tarpkultūrinėje erdvėje mokiniai mokosi būti atviri, sąžiningi, atsakingi, pakantūs, pagarbūs, draugiški ir tolerantiški žmonių pažiūroms, papročių, tradicijų, vertybių įvairovei). Choreografijos pamoka yra viena iš meninio ugdymo disciplinų. Sistemingai, nuosekliai apmąstydami choreografijos pamokos tikslus, jų realizavimo galimybes, choreografijos mokytojai galėtų tinkamai parengti ir papildyti pamokos turinį, ugdymo principus ir metodus, kurie realizuotų galimybes formuoti ir internalizuoti moralines vertybes. Tyrime dalyvavę choreografijos mokytojai pripažįsta, jog gerbia vaiko unikalumą bei sudaro sąlygas mokiniams priimti moralinius sprendimus užduočiai atlikti, taip skatindami sąžiningumo, atsakingumo, valios galios, pasitikėjimo savo jėgomis, ugdymą(si), tačiau nepakankamai bendradarbiauja su etikos mokytojais, stokoja etikos dalyko žinių, kurie padėtų ugdyti moralines vertybes... [toliau žr. visą tekstą] / During dance lesson in aesthetic sense, aesthetical movements, internal and external harmony, emotions, the highest possible formation of a harmonious personality and educational purposes can be achieved. With the help of dance, such features as honesty, responsibility, tolerance, faith will become the child’s rate, coupled with everyday need and reference. The aim of the research is to analyze the raising possibility of moral values during dance lesson. In the context of art education, the formation of values in related to the selection and leads to many solutions which depend on individual’s personal experience and relationship (in intercultural space students learn to be open, honest, responsible, tolerant, respectful, friendly for human point of view, culture, traditions, customs. Dance lesson is one of the art education subjects. In order to arrange the content of the lesson, principles and methods properly, the teacher should develop systematic, coherent reflection of lesson objectives which help to develop moral values. The majority of the dance teachers who have participated in the research respect the child’s uniqueness, individuality, also, they stimulate friendly communication and cooperation in part or group, create conditions for students to choose the forms of their creative work. In this way teachers motivate students honesty, responsibility, will, self-confidence. However there is a lack of cooperation with teachers of Ethics the knowledge of subject which... [to full text]

Darbe aptariama neformaliojo ugdymo situacija Lietuvoje ir užsienyje, analizuojama neformaliojo meninio ugdymo Skuodo rajono Ylakių seniūnijoje specifika. Baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti meninio ugdymo aspektus, kurie nurodo Ylakių seniūnijos neformalaus meninio ugdymo specifiką. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: apžvelgti neformaliojo meninio ugdymo situaciją Lietuvoje ir užsienyje; išanalizuoti neformaliojo meninio ugdymo kokybę reglamentuojančius švietimo politikos dokumentus; ištirti ir įvardyti Lietuvos ir nedidelio miestelio (Ylakių) neformaliojo meninio ugdymo skirtumus ir panašumus. Tyrimo objektas – Ylakių neformaliojo meninio ugdymo specifika Lietuvos kontekste. Tyrimas atliktas Skuodo meno mokyklos Ylakių skyriuje, naudojant anketinės apklausos metodą (apklausti 55 mokiniai). / The aim of this work: to clarify aspects of art education that shows particularity of the non-formal art education in Skuodas district Ylakiai town. Research objectives: review situation of non-formal art education in Lithuania and abroad; analyze documents affecting the quality of non-formal art education policy; explore and identify the differences and similarities between all of Lithuania and small-town (Ylakiai) non-formal art education. The research object: particularity of Ylakiai non-formal art education in the context of Lithuania. Research was accomplished in Skuodas Art School in department of Ylakiai. 55 pupils were interviewed by using questionnaire survey method.

Nepaisant pastaruoju metu pastebimų emigracijos intensyvumo pokyčių, šis reiškinys išlieka aktualia šiandienos problema. Iš Lietuvos emigruoja šeimos, vis dažniau su savimi pasiimančios ir mažamečius vaikus. Beveik pusė šių vaikų Lietuvoje lankė ikimokyklines ugdymo įstaigas. Išvykę į kitą šalį vaikai turi vėl adaptuotis. Tik antrąjį kartą adaptacija vyksta visiškai kitokioje sociokultūrinėje aplinkoje. Atlikto tyrimo objektas – ikimokyklinio amžiaus emigrantų vaikų adaptacija ugdymo įstaigose. Tyrimo tikslas – išanalizuoti emigrantų vaikų adaptacijos prielaidas. Tyrime dalyvavo 10 (dešimt) emigrantų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus (4 berniukai ir 6 mergaitės). Empirinis tyrimas atliktas raštu apklausiant ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvus. Apklausos duomenys buvo papildyti atliekant interviu. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria emigrantų šeimos, pradėjusios vesti savo vaikus į ikimokyklines ugdymo įstaigas užsienio šalyse yra kalbos barjeras, ligos bei drausmės trūkumas. Tėvų praleidžiamas laikas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje kartu su vaiku bei pedagogų dėmesys ir pastangos padėti vaikui įsitraukti į grupės veiklą yra efektyvi pagalba. Toks veiksnys, kaip užsienio ikimokyklinės įstaigos organizuojamos veiklos pobūdis, respondentų yra įvardijamas kaip lengvesnio adaptacijos periodo sąlyga ir ikimokyklinės įstaigos privalumas. / Despite the latest changes in emigration rates this phenomenon remains as relevant nowadays issue. Families emigrate from Lithuania nad more often preschool aged children are going with them. Nearly half of these children have attended preschool education institutions in Lithuania. After migration to other country children experience one more adaptation. The second time adaptation is experienced in a completely different sociocultural environment. The object of the research – adaptation of preschool aged emigrant children in preschool education institutions. The aim of the researsch – to analyse adaptation assumptions of emigrant children. 10 emigrants raising preschool aged children (4 boys and 6 girls) took part in this research. Empirical research was conducted by giving parents of preschool age children a written survey. Interviews were added to the survey data. Findings of this empirical research revealed that emigrant families face these following issues when their children start to attend preschool education institutions: language barrier, illnesses and lack of discipline. The effective help during adaptation period for children is the time their parents spend together with them during their first weeks in preschool education institutions. Also the attention and endeavour to help them engage in group activities given by pedagogues. Such factor as a format of organised activities in groups of foreign preschool education institutions is named to be a condition of easier... [to full text]

Mokslinėje, metodinėje dirigavimo literatūroje aprašomos dirigentui reikalingos asmens savybės, gabumai ir įgūdžiai, tačiau palyginti nedaug literatūros, kur atkreipiamas dėmesys į dirigento pedagoginę veiklą. Dėl šios priežasties ir buvo atliktas šis dirigento veiklos tyrimas. Tyrimo objektas – dirigento veikla. Tyrimo tikslas – pabrėžti dirigento pedagoginės kompetencijos svarbą. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: išryškinti ir teoriškai pagrįsti dirigento vaidmenį muzikos atlikimo procese, atskleisti dirigentų požiūrį į pedagoginę kompetenciją, lyginant su kitomis kompetencijomis, apžvelgti dirigento dirigavimo technikos ryšį su pedagogine veikla ir išsiaiškinti, kurios specifinės pedagoginės kompetencijos yra svarbiausios. Tyrimo metodai: mokslinės ir metodinės dirigavimo bei pedagoginės literatūros sisteminė analizė, anketa, pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo imtis 31 dirigentas ir 3 dirigavimo ekspertai iš įvairių šalių. Apžvelgus dirigento vaidmenį mokslinėje metodinėje muzikos literatūroje, galima teigti, kad dirigento veikla muzikos atlikimo procese su laiku darosi vis įvairiapusiškesnė. Dirigentas atsiskleidžia ne tik kaip individualus atlikėjas, bet ir muzikos kolektyvo vadovas bei pedagogas. Atliktos apklausos rezultatai leidžia iš esmės pakeisti nuomonę apie dirigavimą pedagoginės kompetencijos aspektu. Dirigavimo procesą, kuris lietuviškoje muzikinėje literatūroje dažniausia vienpusiškai apibrėžiamas kaip menas, dirigentai vertina nevienprasmiškai... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific and methodological literature on conducting describes in great detail personal characteristics, talents and skills expected of a conductor. Yet relatively few literature sources mention the importance of conductor’s teaching competences. The peculiar scarcity of existing literature on the topic of conductor’s pedagogic competences gives rise to this research. Research subject: pedagogic competence of conductor. Research objective: to highlight the importance pedagogic competence of conductor. Goals necessary to reach the objective: highlight and theoretically prove the importance of conductor’s role in the process of music performance; reveal conductors opinions on pedagogic competence as compared to the others; review the relationship between conductor‘s technique and his pedagogic activity; determine which specific pedagogic competences are most important. Research methods: scientific and methodological literature analysis in field of pedagogy and conducting, a survey, a semi-structured interview. Research extent: 31 conductors and 3 conducting experts from various countries. Literature review shows that conductor role has grown over time. Conductor is no longer viewed as an individual performer, but also as a musical group leader and a teacher. Conducted survey results allow us to challenge the existing opinion on conducting as it relates to the aspect of pedagogic competences. In particular, the conducted research reveals that the process of conducting... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami 8-10 klasių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje, matematikos praktiniai gebėjimai bei matematinis raštingumas. Suformuluota hipotezė, jog matematines užduotis, kurių sąlygų turinys siejamas su mokiniui pažįstama aplinka ir kasdieninėmis situacijomis, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems mokiniams sekasi spręsti geriau. Šių mokinių praktinių matematinių žinių ir gebėjimų lygis atitinka ,,Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijose, skirtose žemų (riboto intelekto) ir labai žemų (nežymiai sutrikusio intelekto) intelektinių gebėjimų specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti” nurodytą matematikos turinio srities apimtį. Tyrime dalyvavo 100 8-10 klasių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokyklose. Matematikos testo metodu tirta, kaip vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai geba pritaikyti turimas matematikos žinias, spręsdami praktinio pobūdžio uždavinius, ir kokie yra jų gebėjimai. Tyrimu nustatyta, kad daugumos vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių 8-10 klasės mokinių matematikos pasiekimai minimaliai atitinka ,,Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijose, skirtose žemų (riboto intelekto) ir labai žemų (nežymiai sutrikusio intelekto) intelektinių gebėjimų specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti” nurodytą matematikos turinio srities apimtį. Šios... [toliau žr. visą tekstą] / The qualifying paper analyses mathematical skills and literacy of 8-10-form pupils with average special educational needs in General Secondary School. Under the hypothesis those mathematical problems, statements of which are related to the familiar environment and everyday situations, are solved easier by the pupils with average special educational needs. The level of practical knowledge and skills in mathematics of those pupils responds to the required level of mathematical background in “Recommendations on the application of basic education general programmes” up for the development of low (limited intellect) and very low (slightly mentally retarded) intellectual abilities of pupils with special needs. The respondents of the research included 100 8-10-form pupils with average special educational needs of General Secondary School. The research was based on the analysis of the ways how pupils with average special educational needs were able to apply their knowledge in mathematics performing practical tasks and what their abilities were. The research results have revealed that achievements in mathematics of most pupils with average special educational needs minimally respond to the required level of mathematical background in “Recommendations on the application of basic education general programmes” up for the development of low (limited intellect) and very low ( mentally retarded) intellectual abilities of pupils with special needs. Their knowledge was not very deep... [to full text]

Visuotinis priešmokyklinis ugdymas yra valstybės garantija visiems priešmokyklinio amžiaus vaikams ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Todėl priešmokyklinis ugdymas turi būti išplėtotas formomis ir būdais, susijusiais su priešmokyklinio ugdymo organizavimu bei tolimesniu vaiko ugdymu(si) švietimo sistemoje. Savivaldybė, atsižvelgdama į savo bendruomenės poreikius, ieško efektyvesnių priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių, kurie užtikrintų priešmokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų raišką socialinėje, komunikavimo, sveikatos saugojimo, pažinimo ir meninėje srityse bei ugdymo kokybę. Magistro darbe siekiama teoriškai ir empiriškai atskleisti efektyviausio priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelio ir vaiko pasirengimo mokyklai ikimokyklinėje įstaigoje prielaidas. Analizuojant mokslinę literatūrą, atskleidžiama priešmokyklinio ugdymo organizavimo specifika, išsiaiškinami priešmokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų lygmenys, išanalizuojama subjektyvi tėvų nuomonė apie vaikų kompetencijų plėtotę ikimokyklinėje įstaigoje bei pasirengimą mokyklai. Patvirtinama autoriaus suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad išsiskiria priešmokyklinio amžiaus vaikų įgytų kompetencijų lygmenys, ugdant skirtinguose ugdymo organizavimo modeliuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad tėvai domisi priešmokykliniu ugdymu, tačiau ugdymo organizavimo modelį pasirinko pagal savo poreikius. Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių įvairovė būtina, siekiant priešmokyklinio ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / The diversity of preschool organization models are essential trying to reach the universality of primary education. It is for every family which grows five or six years old child and want that their children have access to quality primary education services in preschool institution. Municipality depends on the needs of their community, looks for more effective preschool education organization models, which provide the expression of preschool children in social, communication, health care, cognitive and artistic field, and the quality of education. Preschool child competence expression in the context of education organization models are researching in this work. The main purpose of this work is to reveal the competence of preschool child expression peculiarity, when there are different education models, different teachers and parent’s point of view. The study was conducted using survey method (in writing), the instrument is two questionnaires. In order to harmonize the problem of representation that is more focused to detect the variety of practices, in conjunction of objective and subjective information was distributed 240 questionnaires. The author received 213 filled questionnaires (115 preschool children teachers and 98 parents whose children attend preschool education group). There were used statistical data processing methods: periphrastic statistics and Kruskal-Wall nonparametric average rank criteria. The methodology of research is based on human personality... [to full text]

Šiuolaikinės ikimokyklinės įstaigos siekia teikti kokybiško ugdymo paslaugas ir tenkinti vaikų, tėvų poreikius. Tačiau ikimokyklinio ugdymo pedagogo veiklos kokybės suvokimas gali būti skirtingas, nes kiekvienas ugdymo dalyvis-pedagogas, ugdytinis ir jo tėvai- tai vertina savaip (Valiuškevičiūtė ir kt., 2008). Tyrimo problema: Ikimokyklinės įstaigos ugdytinių tėvų ir pedagogų nuomonės dėl ugdymo paslaugų kokybė ne visada sutampa dėl informavimo stokos ar skirtingų požiūrių. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamos paslaugos ne visada atitinka ugdytinių tėvų lūkesčius. Todėl kyla probleminiai klausimai- kokia ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybės samprata ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendruomenės požiūriu? Kaip tenkina ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybė ugdytinių ir jų tėvų poreikius? Tyrimo tikslas – pateikti požiūrių į ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybę įvairovę. Darbe analizuojama, kaip, remiantis ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklą reglamentuojančiais dokumentais, apibrėžiama ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybės samprata, kokie kriterijai apibūdina ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybę. Empirinio tyrimo metu atskleista ugdytinių tėvų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir ikimokyklinio amžiaus (5-6m.)vaikų požiūrių į ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybę įvairovė, įvertinta šių požiūrių dermė, išskirti sutampantys požiūriai. Darbe naudojami metodai: - Mokslinės literatūros bei švietimo dokumentų analizė; - Pusiau... [toliau žr. visą tekstą] / Modern pre-school institutions seek to provide high-quality educational services and meet the needs of both parents and children. However the perception of quality of pre-school teachers‘ activity may be different because each participant in educational process - educator, learner and his/her parents value it differently (Valiuškevičiūtė and others, 2008). Research problem: The opinions of the learners‘ parents and educators of pre-school educational institutions on the quality of educational services sometimes differ for the lack of information or different attitudes. The services provided by pre-school educational institutions do not always satisfy the expectations of learners‘ parents. Therefore problematic issues arise – what is the conception of the activity quality of teachers at pre-school educational institutions according to the community of pre-school educational institutions? How do the needs of learners and their parents are satisfied by the quality of teachers‘ activity of pre-school educational institutions? Research aim – to submit the variety of attitudes towards the quality of pre-school teachers‘ activity. The thesis analyses, the way how the concept of the quality of pre-school teachers‘ activity is determined on the basis of documents regulating the pre-school teachers‘ activity and the criteria that describe the quality of pre-school teachers‘ activity. Empirical research revealed the variety of attitudes of learners‘ parents, pre-school teachers and... [to full text]

Darbe atlikta teorinė klasės auklėtojo ugdomosios veiklos rezultatyvumo kriterijų analizė. Iškelta hipotezė: tikėtina, kad klasės auklėtojo ugdymo rezultatyvumą lemia ne tik veiklos planavimas, bet ir socialinių partnerių (pedagogų, vadovų, moksleivių ir tėvų) santykiai grįsti bendravimu ir bendradarbiavimu. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti klasės auklėtojo ugdomosios veiklos rezultatyvumo kriterijus. Empiriniai duomenys buvo apdoroti, susisteminti ir grafiškai pavaizduoti naudojant SPSS-PC 17.0 for Windows, Windows Microsoft Office Excel 2007 bei Windows Microsoft Office Word 2007 programomis. Atviriems respondentų klausimams aprašyti buvo taikomas content analizės metodas. / The paper presents a theoretic analysis on the effectiveness criteria of a class tutor’s training activity. A hypothesis was raised: a class tutor’s training effectiveness is conditioned not only by activity planning, but also by relations between social partners (educators, moderators, pupils and their parents) based on communication and collaboration. Using a questionnaire method, a research was done with the aim to figure out the effectiveness criteria of a class tutor’s training activity. Empirical data has been processed, filed and presented graphically using SPSS-PC 17.0 for Windows, Windows, Microsoft Office Excel 2007 and Windows Microsoft Office Word 2007 programs. Open questions respondents to describe the subject content analysis method. The study was conducted in 2012. January. The study was carried out to select class teachers working in Siauliai city and district schools. A total of 220 distributed questionnaires were returned completed for the 200.