Latterly psychologists more and more talk about preparation of the futures specialists. According to the results of the specialists in sport depending with self-confidence, relationship and other reason. In this study we try to find the answer the subject of research. We try to prove or disprove upraised hypothesis. We try to show, that after education program the futures coaches ability in the conflicts resolve is in the higher level. The subject of research – uncover the futures coaches ability in the conflicts resolve and the peculiarity of development. We have too goals of research. The first one is uncover the futures coaches ability in the conflicts resolve and the peculiarity of development before the education program and after. Second on is uncover the futures coaches viewpoint on the conflicts resolve.

Žemaitijos kolegija - tai moderni, pripažinta visuomenėje aukštoji mokykla, rengianti darbo rinkoje paklausą turinčius specialistus, besiorientuojanti į Žemaitijos regiono poreikius, įsiliejusi į Europos aukštojo mokslo sistemą, nuolat besimokanti ir besiremianti demokratinėmis tradicijomis, mokymo procese taikanti naujausias technologijas, plėtojanti mokslo taikomuosius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą. Pagrindinė šio darbo problema: trūksta empirinių tyrimų, kurie atspindėtų būsimųjų pedagogų mokymosi motyvaciją skatinančius ir slopinančius veiksnius, pedagogines galimybes įtakoti studentų motyvaciją, atskleisti svarbius šių ryšių aspektus: lyčių skirtumus bei ryšį su mokymosi pažangumu. Šiame darbe siekta išsiaiškinti Žemaitijos kolegijos Telšių menų ir pedagogikos fakulteto būsimųjų pedagogų mokymosi motyvaciją, ją skatinančius ir slopinančius veiksnius. Uždaviniai: aptarti mokymosi motyvacijos teorinius aspektus, įvertinti būsimųjų pedagogų mokymosi motyvaciją, nustatyti studentų motyvaciją skatinančius ir slopinančius veiksnius, nustatyti studentų bendravimo su pedagogais ir mokymosi motyvacijos ryšį, įvertinti skirtumus tarp lyčių bei pažangumo. Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės, pedagoginės, psichologinės, filosofinės su darbo tema susijusios literatūros analizė, parengtos anketos studentams ir dėstytojams, kurios leido išsiaiškinti būsimųjų pedagogų – kolegijos studentų – mokymosi motyvaciją, atlikta tyrimo duomenų statistinė analizė ir... [toliau žr. visą tekstą] / Zemaitija College is a modern school of higher education, recognized in public which prepares specialists necessary for labour market, oriented to the needs of Zemaitija region, joined to the European system of higher education, constantly learning and based on democratic traditions, applying new technologies during the process of studies, developing scientific applied researches and applied scientific activity. The main problem of this work: the shortage of empirical researches reflecting the promoted and suppressed factors of learning motivations of the future teachers, pedagogical possibilities to impact the motivations on students, to open the main aspects of these connections: the differences of sex and the connection with the learning achievements. With this work I have tried to find out the learning motivation and its promoted and suppressed factors of the future teachers in Telsiai Zemaitija College, in the faculty of Art and Pedagogy. The tasks: to discuss theoretical aspects of learning motivation, to evaluate the learning motivation of the future teachers, to set the connection of students’ relations with teachers, to evaluate differences between the sexes and achievements. The methods of researches used in the work: the analysis of scientific, pedagogical, psychological, philosophical literature associated with the topic of the work; prepared questionnaires both for students and lectures, which helped to find out the learning motivation of the future teachers -... [to full text]

Šiandienos visuomenės skiriamasis bruožas - naujovės. Daugelis objektų, reiškinių, procesų sulaukia skirtingo vertinimo, požiūrio ir sampratų. Dabartinę žmogaus orientaciją ir gyvenimą socialiniame pasaulyje lemia kaitos procesai. Keičiasi dvasinis, kultūrinis, technologinis kontekstas. Šiuolaikiniai kaitos procesai neišvengiamai formuoja tam tikras žmogaus savybes, keldami naujus reikalavimus ugdymo organizacijoms, įpareigodami jas keistis ir naudotis naujomis galimybėmis. Edukacinės novacijos ir jų diegimas yra aktualus tyrimų objektas, sulaukiantis nemažo įvairių sričių mokslininkų dėmesio. Šiame kontekste edukacinių novacijų diegimo ir valdymo veikla kelia daugybę tiek teorinio, tiek praktinio pobūdžio klausymų, todėl išryškėja mokslinė problema. Tyrimo objektas – pedagogų požiūris į edukacinių novacijų diegimo valdymą gimnazijoje. Tyrimo tikslas- atskleisti pedagogų požiūrį į edukacinių novacijų diegimo valdymą gimnazijoje. Anketinė pedagogų apklausa vykdoma Mažeikių bei Akmenės rajonų regionuose esančiose gimnazijose. Iš gautų rezultatų galime daryti tokias išvadas: Edukacinių novacijų diegimas ir valdymas labai aktualus ir problematiškas švietimo sistemos procesas, per kurį perimami nauji veiklos būdai, naudojami edukacinėje terpėje. Po nepriklausomybės Lietuvos švietimo sistemoje įvyko reikšmingi struktūriniai ir funkciniai pokyčiai. Pedagogai supranta šių pokyčių neišvengiamumą, pritaria edukacinių novacijų diegimo svarbai mokyklose. Novacijų diegimas... [toliau žr. visą tekstą] / Innovations are an accent of contemporary society. Various objects, phenomena, and processes attain different assessment, attitude and conceptions. Contemporary human orientation and life in social world are determined by processes of change. Psychic, cultural and technological contexts are changing. The contemporary processes of change inevitably form particular human features raising new requirements for educational organizations, obligating them to change and use new possibilities. Educational innovations and their implementation are relevant subjects of research, which attain considerable attention of scientists of various scopes. In this context, the activity of implementation and management of educational innovations raises many questions both of theoretical and practical nature, thus, the problem of research develops. The subject of the research: Attitude of pedagogues towards management of implementation of educational innovations in gymnasium. The aim of the research: to reveal the attitude of pedagogues towards management of implementation of educational innovations in gymnasium. The survey of pedagogues by means of questionnaire is performed in the gymnasiums of Mažeikiai and Akmenė regions. The obtained results allow concluding the following: The implementation and management of educational innovations is a very relevant and problematic process of education system, through which new ways of activity applicable in educational medium are absorbed. After the... [to full text]

Darbe atlikta teorinė pedagogo profesinių kompetencijų, pedagogo profesinio kryptingumo analizė. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti specialiųjų pedagogų kompetencijų ir profesinės motyvacijos ypatumus. Interviu metodu buvo siekiama papildyti gautus tyrimo rezultatus, atskleidžiant mokyklos vadovų požiūrį į specialiųjų pedagogų motyvavimą, jo formas bei svarbiausias profesines kompetencijas, jų tobulinimo galimybes. Tyrime dalyvavo 77 specialieji pedagogai, dirbantys bendrojo lavinimo mokyklose. Taip pat 14 bendrojo lavinimo mokyklų vadovų (pavaduotojų ugdymui). Empirinėje dalyje nagrinėjama specialiųjų pedagogų nuomonė apie jų profesinės veiklos ypatumus ir kompetencijas, profesinės veiklos motyvavimą. Taip pat bendrojo lavinimo mokyklų vadovų nuomonė apie specialiųjų pedagogų profesinės motyvacijos ypatumus ir kompetencijas. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo duomenimis dauguma specialiųjų pedagogų svarbiausiomis profesinėmis kompetencijomis laiko gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti specialistų ir tėvų komandoje, taip pat dalintis žiniomis ir patirtimi. Daugiau nei septintadalis specialiųjų pedagogų teigia, kad svarbiausia yra gebėti parengti individualaus ugdymosi programą, padėti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams mokytis. Tiek pat pedagogų teigė, kad svarbiausia yra suprantamai teikti mokomąją medžiagą bet kurių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. 2. Daugiau nei pusė specialiųjų pedagogų, dirbančių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary In the paper, we have done theoretical analysis of professional expertise and professional single-mindedness of a pedagogue. By the method of questionnaire, there has been done the research, which aim was to reveal peculiarities of expertise and professional motivation of special pedagogues. By the method of interview, we tried to supplement the obtained results of the research by revealing attitude of headmasters towards motivation of special pedagogues, its forms and main professional competencies and possibilities of their development. 77 special pedagogues working in comprehensive schools and also 14 headmasters (assistant managers for education affairs) of comprehensive schools participated in the research. In the empirical part, we analysed the opinion of pedagogues about peculiarities of their professional activity and expertise, and motivation of the professional activity. There is also the analysis of the opinion of headmasters of comprehensive schools about the peculiarities of special pedagogues’ professional motivation and expertise. Main Conclusions of the Empirical Research: 1. Under the research data, the majority of special pedagogues ability to communicate and collaborate in a team of specialists and parents and also to share knowledge and experience consider to be the main professional expertise. More than one seventh part of the special pedagogues state that the most important thing is to be able to prepare a scheme of individual learning, and... [to full text]

Tyrimo objektas -mokytojų, mokinių,tėvų nuostatos dėl specialiųjų poreikių vaikųintegracijos į bendrojo lavinimo mokyklą. Tyrimo tikslas –išsiaiškinti irpalyginti mokytojų, mokinių ir jų tėvų nuostatas į specialių poreikių vaikųintegraciją bendrojo lavinimo mokyklose ir jas sąlygojančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kur ir kuri respondentų grupė dažniausiai kontaktuoja su specialiųjų poreikių turinčiaisvaikais. 2. Palyginti berniukų ir mergaičių nuostatas į specialiųjų poreikių vaikus bendrojo lavinimomokykloje. 3. Išsiaiškinti pedagogų ir tėvų nuomonę į specialiųjų poreikių turinčiųvaikų integraciją į bendrojolavinimo mokyklą. Tyrime keliamos hipotezės: 1. Šiuolaikinėje Lietuvos mokykloje tarp mokytojų, mokinių ir jų tėvų vis dar egzistuojastereotipas, kad specialiųjų poreikių vaikai negali kartu lankyti bendrojo lavinimo mokyklos. 2. Bendrojo lavinimo mokyklos pedagogams, dirbantiems su specialiųjų poreikių vaikais,trūksta profesionalių žinių ir darbo priemonių. 3. Mergaitės palankiau žiūri į specialiųjų poreikių mokinius mokykloje, negu berniukai. Išvados 1. Nustatyta, kad mokiniai ir tėvai dažniau kontaktuoja su specialiųjų poreikių vaikais giminėje, o pedagogams dažniau tenka su jais dirbti klasėje (p<0,05). 2. Nustatyta, jog berniukai dažniau teigė, kad specialiųjų poreikių vaikai turėtų mokintis bendrojolavinimo mokykloje bendroje klasėje, o mergaitės - jog tokie vaikai turėtų mokintis bendrojo lavinimo mokykloje, bet atskiroje klasėje (p<0,05). 3... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – attitude of teachers, students and parents about integrating children with special needs to general education schools. The aim of research – to compare attitude of teachers, students and parents about integrating children with special needs to general education schools and factors that cause those attitudes. The tasks of research: 1. To determine which group and where mostly contacts with disabled children. 2. To compare boys’ and girls’ attitude about disabled children in general educationschools 3. To determine pedagogues and parentsattitude about integrating disabled children in general education schools. Hypotheses: 1. Teachers, students and parents in today’s Lithuanian schools still thinks that disabled children can’t attend general education schools. 2. The pedagogues in general education schools who work with children with special needs lack of professional knowledge and necessary measures. 3. Girls’ attitude to disabled children at school is more favorable than boys’. Results and conclusions: 1. It was found, that students and parents mostly contact with disabled children in families, pedagogues – in class (p<0,05). Results showed that with disabled children mostly contact students. 2. It was found, that boys think that disabled children should attend general education schools’ in ordinary classes, girls think that disabled children should attend general education schools’ but in separate classes (p<0,05). 3. Pedagogues stated these things as... [to full text]

Gyvename tokiu laikotarpiu, kai vis sunkiau darosi suspėti žengti koja kojon su besiplėtojančiu mokslu, technika, ekonomika. Pertvarkant švietimo įstatymą vis daugiau dėmesio skiriama suaugusiųjų kvalifikacijos įgijimui bei jos tobulinimui. Dabar visi švietimo įstaigų darbuotojai tik ir kalba apie mokyklų tobulinimą ir jų kaitą. O kaip to pasiekti, jei ten dirbs nekompetentingi, nekvalifikuoti, nesitobulinantys pedagogai. Poreikį nuolat mokytis jau reikia pradėti ugdyti pradinėje bendrojo lavinimo mokykloje, o pagrindinis „...švietimo kaitos ir mokyklos tobulinimo veiksnys yra mokytojai“ (Hargeaves, 1999, p. 9). Kadangi mokytojų darbo mastas ir kokybė yra tiesiogiai susiję su profesiniu ir asmeniniu tobulėjimu, šiuo metu vis labiau švietimo reformos tobulinimo plane pirmenybė teikiama darbui su mokytojais. Juk nuolat besitobulinantis mokytojas turi didžiausią poveikį mokiniams. Tyrimo objektas – pedagogų tobulinimosi motyvacija nuolatinio mokymosi kontekste. Tyrimo tikslas – išnagrinėti Mažeikių rajono pedagogų tobulinimosi poreikius ir motyvaciją nuolatinio mokymosi kontekste. Tyrimo u����daviniai – atlikti suaugusiųjų švietimą reglamentuojančių dokumentų analizę; atskleisti suaugusiųjų mokymosi teorinius motyvus; anketinės apklausos būdu išsiaiškinti pedagogų tobulinimosi motyvus, poreikius, galimybes. Tyrimo metodai – mokslinės ir metodinės literatūros analizė; anketinė apklausa; statistinė anketos duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 260 Mažeikių rajono pedagogų. Atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / We live in the period when it is getting more and more difficult to be in step with developing science, technique and economy. Reforming the law of education more attention is paid to the attainment and development of adults’ qualification. Now all employees of educational institutions speak about development of schools and their changes. How to achieve the aim if incompetent, unqualified pedagogues, who do not want to improve their knowledge, work there. The demand of continuous learning should be developed in primary school and the “…teachers are the main factor of education changes and schools development” (Hargeaves, 1999, p. 9). Whereas the proportion and quality of teachers’ work are closely related to professional and personal development, the priority in development plan in education reform is preferred to the teachers’ work now. The subject of the research is pedagogues’ developmental motivation in continuous learning context. The aim of the research is to analyze teachers’ developmental demands and motivation in continuous learning context in Mazeikiai district. The objectives of the work are the following: to make the analysis of adult education regulating documents; to reveal the theoretical motives of adults learning; to find out pedagogues’ developmental motives, demands and opportunities using the method of questionnaire survey. The methods of the research are: analysis of theoretical literature sources; questionnaire; statistical analysis of... [to full text]

Vaikų fizinis aktyvumas – vienas iš svarbiausių gyvensenos veiksnių, stiprinančių fizinį pajėgumą, sveikatą, gerovę bei užtikrinančių harmoningą vaikų vystymąsi. Tačiau dauguma atliktų tyrimų rodo, kad vaikų fizinis aktyvumas kasmet mažėja. Tai sąlygojo ir šio tyrimo pasirinkimą. Bakalauro darbe tiriamas jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų sveikatingumo ir fizinio aktyvumo tendencijas bei tėvų ir pedagogų požiūrį į vaiko fizinio aktyvumo ugdymą (-si). / Children‘s physical activity is one of the most important factors of lifestyle, promoting physical fitness, health and prosperity and ensuring the harmonious development of children. However, most studies show that children’s physical activity is declining every year. This resulted in the choice of the study. In this Bachelor‘s thesis is explore the younger school- age children in health and physical activity trends and their parents and teachers’ attitudes to the child’s physical education.

Syftet med detta arbete är att undersöka pedagogers och barns samspel i relation med matematiska begrepp och ta reda på vilka matematiska begrepp som blir synliga vid aktiviteter inomhus i en förskoleklass.   Arbetet är både en kvantitativ och en kvalitativ undersökning. Strukturerade observationer och intervjuer används som undersökningsmetoder. Intervjuerna kompletterar observationerna för att ta reda på pedagogers syfte med aktiviteterna och hur medvetna pedagoger arbetar. Dessutom jämförs observationerna och intervjuerna i analysen.   Studien visar att pedagogerna har en stor betydelse i barnens matematiska begreppsutveckling. Språket är hjälpmedel för att kunna påverka barnens tankar mot utveckling och barnens användning av matematiska begrepp är beroende av hur ofta pedagogerna uttrycker sig med hjälp av matematiska begrepp. Resultatet visar att språk är en länk mellan matematiska tankar och tillämpningen av dessa tankar. Dessutom synliggör den kvalitativa studien att  pedagogerna skapar sociokulturella sammanhang genom grupparbete så att barnen påverkas av varandras tankar mot den matematiska begreppsutvecklingen.   Pedagogernas arbetssätt åskådliggör att de är medvetna om att lek och aktiviteter stödjer barnens matematiska utveckling och att detta skapar förutsättningarna för fantasi och kreativitet. Observationerna och resultatet visar att pedagogerna har fokus på variation av aktiviteter, upprepning och imitation så att barnen inspireras av varandras uttrycksformer och föreställningar. Barnen väljer bygg och konstruktion mest i anknytning till Alan Bishops sex fundamentala matematikaktiviteter. Barnen försöker förstå och utveckla matematiska begrepp i relation med varandra. I barnens värld är inte ett objekt fristående ifrån andra objekt utan de relaterar olika begrepp till varandra och ger mening till en företeelse genom kombination av olika matematiska begrepp.

Darbo aktualumas. Sėkmingam žmogaus funkcionavimui dinamiškoje, o kartais ir priešiškoje aplinkoje, būtina susiformuoti savo pasaulėžiūrą, vertybines nuostatas ir jomis vadovautis. Svarbiausias gyvenimo įprasminimo veiksnys yra profesinė veikla. Kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti profesiją, kuri tenkina jo interesus, poreikius, pašaukimą ir vertybes. Pedagogo darbe vertybės funkcionuoja kaip svarbus elementas. Vertybės pedagogo darbe yra kaip prasmingo darbo prielaida, leidžianti ne tik pačiam pedagogui tobulėti, bet ir vertybės perduoti jaunajai kartai. Tyrimo objektas. Pedagogų karjeros projektavimo proceso veiksniai. Tyrimo tikslas. Ištirti pedagogų socialinių-antropocentrinių vertybių sistemos struktūrą ir raišką karjeros projektavimo procese vykstančiame visą gyvenimą, kuriame asmuo su savo polinkiais ir gebėjimais, vidinėmis paskatomis integruojasi į profesinę veiklą. Tyrimo metodika ir imtis. Tyrimas atliktas 2013 metų lapkričio mėn. Tyrime dalyvavo 176 Radviliškio rajono mokyklų pedagogai. Tyrimas grindžiamas karjeros projektavimo teorijomis. Empirinis tyrimas atliktas naudojant mišraus tipo metodus (kiekybinį, kokybinį, švietimo ir pedagogų karjerą reglamentuojančių dokumentų kontent analizę). Išvados. Literatūros analizė parodė, kad pedagogo darbe labiausiai aktualios socialinės ir antropocentrinės vertybės. Socialinių vertybių raiška atsiskleidžia pedagoginio darbo veikloje, jo santykyje su išoriniu pasauliu, visuomene. Antropocentrinių vertybių... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the work. It is necessary to establish one's view-point, value attitudes and observe them for the successful functioning of a human being in a dynamic, and sometimes hostile environment. The most important factor of placing sense to living is professional activities. Each person may freely select their occupation, which satisfies their interests, needs, vocation and values. The values function as an important element in the pedagogue's work. The values in a pedagogue's work constitute a premise of the valuable work permitting to improve for the very pedagogue, impart these values for a younger generation. Research object. Pedagogues' career designing process factors. Research goal. To investigate a structure of social-anthropocentric values system and an expression in the career designing process which continues during the whole life, where a person integrates into professional activities with their inclinations, abilities, internal incentives. Research methodology and scope. The research was conducted in November of 2013. 176 pedagogues of the schools from Radviliskis district participated in this research. The research is based on the career designing theories. An empiric research was performed by employing the mixed type methods (quantitative, qualitative, an analysis of the content of the documents regulating the education and pedagogues' career). Conclusions. An analysis of literature showed that the social and anthropocentric values are the... [to full text]

Coordenação de Aperfeiçoamento de Pessoal de Nível Superior / Considering previous research and experience in a graduate in Pedagogy, it was found that the emphasis of the work of pedagogues are at work as a teacher, as described in the public policies, especially Resolution 1 / 2006, which presents teaching as the basis for the Pedagogy Course. Based on this context, I tried to with this research, to understand how pedagogues graduated between 2005 and 2010, in the Pedagogy Course, currently working in schools, understand and describe their work, realizing or not this direction their work to teaching. The theoretical and methodological reference for the development of research presents a dialectical perspective. As a procedure, performed a study, with pedagogues through questionnaires about what they understood and described his work, based on categories: Work, Pedagogy, Pedagogy Course and Pedagogues and, subsequently, held a dialogue group for discussion and problematization of the analysis with the research subjects. The analysis was based on Content Analysis. We conduct also a historical return about Pedagogy course in Brazil, documentary research of the Pedagogic Projects of the Pedagogy Course for 2004 and 2007 and National Curriculum Guidelines for the Pedagogy Course, believing the historicity contributes to a better understanding about the work of pedagogues. Still, in the theoretical reference, there were discussions about work and about the pedagogy as a science of education. This research showed that the Pedagogy still needs to be problematized in order to achieve sustain itself as science of education. Moreover, it is essential that the work of pedagogues be deepened in different contexts in an attempt to demystify the idea that the pedagogue only works in the classroom. / Considerando pesquisas anteriores e experiência na graduação em Pedagogia, constatou-se que a ênfase do trabalho dos/das pedagogos(as) está no trabalho como professor(a), conforme descrevem as políticas públicas, especialmente a Resolução 1/2006, que apresenta a docência como base para o curso de Pedagogia. Com base neste contexto, buscou-se, com esta pesquisa, compreender como pedagogas graduadas, entre 2005 e 2010, no curso de Pedagogia, que trabalham atualmente em escolas, entendem e descrevem o seu trabalho, percebendo ou não este direcionamento de seu trabalho para a docência. O aporte teórico-metodológico para o desenvolvimento da pesquisa apresenta uma perspectiva dialética. Como procedimento, realizou-se um estudo com pedagogas através de questionários sobre o que elas entendiam e descreviam por seu trabalho, tendo como base as categorias: Trabalho, Pedagogia, Curso de Pedagogia e Pedagogos(as) e, posteriormente, realizou-se um grupo de interlocução para discussão e problematização das análises com os sujeitos da pesquisa. A análise dos dados embasou-se na Análise de Conteúdo. Realizou-se, ainda, uma retomada histórica do curso de Pedagogia no Brasil, pesquisa documental dos Projetos Pedagógicos do curso de Pedagogia de 2004 e 2007 e das Diretrizes Curriculares Nacionais para o Curso de Pedagogia, acreditando que a historicidade contribui para uma maior compreensão sobre o trabalho dos/das pedagogos(as). Ainda, no referencial teórico, realizaram-se discussões sobre trabalho e sobre a Pedagogia como ciência da educação. Com esta pesquisa evidenciou-se que a Pedagogia ainda precisa ser problematizada a fim de conseguir sustentar-se como ciência da educação. Além disso, é mister que o trabalho dos/das pedagogos(as) seja aprofundado em diferentes contextos na tentativa de desmistificar a ideia de que o/a pedagogo(a) só trabalha na sala de aula.