LIETUVIŲ Šv. KAZIMIERO DRAUGIJA (Jaunimui auklėti ir globoti) Lietuvių Šv. Kazimiero draugija (jaunimui auklėti ir globoti) buvo įsteigta 1925 m. Tai buvo viena įtakingiausių kultūros ir švietimo organizacijų kaime, iš visų Vilniaus krašte veikusių lietuviškų draugijų. Jos poreikis buvo didelis, todėl kad dauguma Vilniaus krašte gyvenusių lietuvių buvo kaimiečiai. Draugijos tikslas buvo skatinti lietuvių jaunimo švietimą, o taip pat išlaikyti tautinį identitetą. Šiam tikslui įvairiose regionuose buvo kuriami draugijos skyriai, bibliotekos, skaityklos. Organizuojamos paskaitos, kursai ir kultūros renginiai. Draugija veikė pg. savo įstatus, kurie po ilgų pastangų buvo valdžios patvirtinti. Pagrindiniai jos padaliniai buvo Centro valdyba ir Visuotinis narių susirinkimas. Centro valdyba susidėjo iš 5 asmenų su pirmininku priešakyje. Savo veikloje Lietuvių Šv. Kazimiero draugija (LŠKD) bendradarbiavo su „Ryto“ švietimo draugija ir Laikinuoju Vilniaus lietuvių komitetu (LVLK). Būtent šis komitetas teikė finansinę ir įvairią kitokią paramą. Tarpininkaujant jam, iš Lietuvos pusiau konspiruotais kanalais buvo gaunama spauda ir literatūra, reikalinga švietimui. LŠKD įkūrėjai buvo didelį autoritetą turintys kunigai, o ilgalaikiais pirmininkais buvo A. Viskantas ir V. Taškūnas. 1925-1930 m. veiklos laikotarpiu draugijai pavyko įsteigti daugelį savo skyrių, o 1935 m. pasiektas rekordas, jų veikė netgi 477. Reikia pripažinti, kad bendradarbiavimas su kitomis lietuvių organizacijomis buvo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Lithuanian St. Casimir Association (for educating and fostering youth) was established in 1925. It was one of the most influential cultural and educational organizations in the country, regarding all working Lithuanian associations in Vilnius region. The need for it was immense as most of the residents in Vilnius region were countrymen. The aim of the association was to promote the education of Lithuanian youth, as well as to maintain the national identity. For this aim, the association’s departments, libraries, reading-rooms were being established in various regions. Lectures, courses and cultural events were being organized as well. The association worked according to its rules which, after long struggle, were ratified by the government. The main its departments were Central Board and General Members Meeting. Central Board comprised five people and a chairperson. Lithuanian St Casimir Association (LSCA) cooperated with “Rytas” educational association and Temporary Committee of Vilnius Lithuanians (TCVL). The latter provided financial and other support. Through the mediation of it, through partially conspiratorial channels the press and literature needed for education was available from Lithuania. The founders of the LSCA were authoritative priests, and the long-term chairmen were A. Viskantas and V. Taškūnas. During the year 1925-1930 the association managed to establish many of its departments and in 1935 the record was reached as even 477 departments were working... [to full text]

Efektyvus laiko valdymas šiandieninėje organizacijoje tampa lemiamas veiksnys siekiant sėkmės ir gerų veiklos rezultatų. Laiko valdymo procese didelė reikšmė tenka organizacijos vadovui. Vadovas, spręsdamas įvairias organizacijos struktūros problemas, priimamų sprendimų kokybės bei naujų informacinių technologijų diegimo klausimus, yra priverstas vienu metu vykdyti daugybę funkcijų, todėl jam iškyla problema, kaip efektyviai panaudoti laiką. Tiriamojo darbo metu, analizuojant Ukmergės rajono ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų veiklą laiko vadybos aspektu, rasta nedaug mokslinių laiko vadybos tiriamųjų darbų vadovo veiklai įvertinti. Tyrimo objektas – ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų veikla laiko vadybos aspektu. Darbo tikslas – įvertinti Ukmergės rajono ugdymo įstaigų vadovų veiklą laiko vadybos aspektu. Tikslas detalizuojamas uždaviniais, lėmusiais tokią darbo struktūrą: visų pirma, apibrėžiama laiko vadybos samprata, po to išryškinamos ekonominės ir socialinės neefektyvaus laiko valdymo problemos; išanalizuojami laiko planavimo priemonių privalumai ir taikymo galimybės; pagrindžiamos esminės laiko planavimo nuostatos; indentifikuojami laiko trukmę įtakojantys esami ir potencialūs darbo laiko nuostoliai (laiko vagys); galiausiai atliekamas vadovo veiklos vertinimas laiko vadybos aspektu. Darbo metodika, padėjusi išspręsti minėtus uždavinius, susideda iš mokslinės literatūros analizės ir anketinės apklausos. Mokslinės literatūros analizė leidžia teigti, kad laikas yra... [toliau žr. visą tekstą] / An efficient government of time in nowadays organization becomes the determinant factor trying to get successful fortune and perfect activity results. The head leader of an organization plays an important part in the processes of time governing. He is forced to fulfill lots of functions at the some time- to solve different problems concerning changes in the structure of organizations, the quality of decisions and questions concerning achievements of information technologies. The problem of efficient use of time arises. During research while analyzing the activity of the leader in Lithuanian institutions of education and science by time management aspect only few works on scientific reach of time management were found in which the activity of the leader in educational sphere is estimated. The object of research- the activity of a leader by the aspect of time management. The aim of the work- to estimate the activity of leaders and teachers by the aspect of time management in the kindergartens and schools of Ukmerge region. The aim of the work is detailed by tasks that have settled such work structure: firstly- the conception of time government is defined, then economic and social problems of ineffective time government are exposed, the advantages and possibilities of giving time planning means into practice are analyzed, the essential time planning attitudes are grounded, present and potential work-time losses time thieves that influence the length of time, are identified... [to full text]

Ši tema yra labai aktuali. Visais laikais žmonės gyveno neatskiriamai nuo gamtos ir buvo priklausomi nuo jos. Miškai, laukai, pievos ir kiti gamtos komponentai ne tik maitindavo žmogų, bet ir suteikdavo jam gyvenomąjį plotą, o pastaraisiais metais gamta tapo žmogaus jėgų, sveikatos atgaivinimo vieta, mokymosi ir tobulėjimo priemone. Nuo senų laikų žmogus imasi iš gamtos viskuo, tačiau nevisada sugebėdavo atstatyti prarastą pusiausvyrą, todėl mūsų laikais vis dažniau kalbama apie ekologines problemas, darnųjį vystymąsi ir švietimą. Kad išvengtume šių problemų ateityje arba sumažintume jų poveikį dabar reikėtų imtis įvairių prieminių, viena iš kurių būtų – tinkamas visapusiškas nenutrūkstamas vaikų ugdymas. Tyrimo objektas – Edukacinė veikla Visagino miesto apylinkių turistinėse ir rekreacinėse vietovėse. Tyrimo tikslas - atskleisti bei įvertinti edukacinę veiklą vykdomą Visagino miesto apylinkių turistinėse ir rekreacinėse vietovėse. Tyrimas buvo atliktas dvejopas: buvo apklausta bendrojo lavinimo mokyklos mokytoją taikant pokalbio-interviu metodą su anketinės apklausos elementais. Taip pat anketos pagalba buvo apklausti bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, internetinių šaltinių analizė, pokalbis – interviu, anketinė apklausa, kiekybinė ir kokybinė rezultatų analizė. Darbo sruktūra. Darbą sudaro santrauka (lietuvių ir anglų kalbomis), įvadas, skyriai apie turizmą, rekreaciją, rekreacijos ir ekologijos... [toliau žr. visą tekstą] / This theme is very actual. People have lived together with nature for a long time and they are depended on it. Forests, field and other nature components fed us and gave places for living. And for the last time nature is people health reviving, education and improving place. For a long time people took everything from the nature but don’t try to to replace the equilibrium. That’s why we are talking more and more about ecological problems, education and so on. If we want to stop or decrease these problems we should take different means. One of them is suitable education in the different spheres of child’s live. The object of the research - Educational activities in tourist and recreational areas of Visaginas town surroundings. The aim of the research - to reveal and evaluate educational activities in tourist and recreational areas of Visaginas town surroundings. The research was done in two different ways. The teacher was questioned about additional education with pupils after lessons, what methods and forms she use and so on. Pupils of the secondary school fel in a form. The implemented research methods were such as the analyses of literature, internet sites and documentation, questionnaires, interview, quantitative and qualitative analyses. Work structure: the work consists of summary, introduction, chapters about the tourism and recreation and it influencing factors, harmonious development education, recreational and educational activities and separate objects of Visaginas... [to full text]

Pilietinis – visuomeninis jauno žmogaus aktyvumas, svarbus bendrojo lavinimo įstaigose. Reikšmingas vaidmuo tenka mokyklos savivaldai, pilietiniam ugdymui mokymo turinyje, pilietiškumo raiškai mokyklos bendruomenėje, visuomeninėms organizacijoms veikiančioms mokykloje ir vietos bendruomenėje. Valstybė įgyvendina įvairias besimokančio jaunimo pilietiškumo ugdymo programas, tačiau stebima pačių jaunų žmonių pasyvumo tendencija. Šiame darbe tiriama 14 – 19 metų amžiaus mokinių visuomeninio dalyvavimo raiška. Raseinių rajono bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo apklausta 130 respondentų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad: dalyvavimas pilietinėse akcijose ir savanoriškoje veikloje yra mokiniams priimtina forma pilietiškumui ugdytis; pagrindinės mokinių dalyvavimo visuomeninių organizacijų veikloje priežastys yra susijusios su savirealizacija, asmeninių savybių ugdymu, bendravimo poreikio tenkinimu; mokiniai suvokia dalyvavimo visuomeninėse organizacijose svarbą, dėl savirealizacijos poreikio tenkinimo, galimybės veikti komandoje, dirbti visuomenės labui, atstovauti bendruomenės narių (mokinių) interesams; tyrime dalyvavusiems mokiniams trūksta informacijos apie jų gyvenamoje teritorijoje veikiančias visuomenines organizacijas; visuomeninių organizacijų veikloje dalyvauja apie trečdalis tiriamųjų; gyvenamoji vietovė lemia mokinių dalyvavimo visuomeniniame gyvenime aktyvumą. / Civic-public activities of young people are important in general education institutions. A significant role is assigned to the self-governance of a school, civic education included in the teaching material, expression of citizenship in the school community, public organizations operating in schools and local communities. The state implements various programs of civic education for the studying youth, however, the passiveness of young people is observed. Public participation of pupils of the age of 14 to 19 is investigated in this work. Quantitative study has been carried out in the general education institutions in the district of Raseiniai, 130 respondents have been questioned. The results of the study revealed that: participation in civic campaigns and volunteering is an acceptable means of civic education for the pupuls; the main reasons for participating in the activities of public organizations are closely related to self-realization, development of personal qualities, fulfilling the need of communication; pupils understand the importance of participating in public organizations because it is a means of satisfying the need of self-realization, a possibility to act as a team and work in the public interest, to represents the interest of the members of the community (pupils); the pupils lack information about public organizations operating in their living area; one third of the respondents participate in the activities of public organizations; place of residence influences... [to full text]

Darbo problema ir aktualumas. Šiandien konstatuojama, jog moterys ir vyrai vis dar nevienodai dalyvauja moksle siekdami mokslinės karjeros, nepaisant visuomeninių, teisinių bei edukacinių paskatų. Viena svarbiausių priežasčių, ribojančių moterų profesinius pasirinkimus tradiciškai vyriškose mokslų srityse yra profesiniai lyčių stereotipai, kurie sąlygoja būsimos profesijos pasirinkimą sąveikaudami su vidiniais motyvais, taip pat su socialine bei edukacine aplinka, ekonominiais bei kultūriniais veiksniais. Dauguma moterų savo vaidmenį sieja su darbo veikla, neatsižvelgiant į šeimos materialinę padėtį jos pasiryžusios siekti profesinės karjeros. Moterims darbas ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir galimybių realizavimo būdas. Mūsų visuomenė vis dar linkusi šeimos sričiai paskirti moteris, o darbo sričiai – vyrus. Visais laikais mokslas yra asocijuojamas su vyriškuoju pradu, tačiau mokslo raidai reikia daug pagalbininkų, todėl ir į moteris moksle dažniau žiūrima kaip į gerai parengtą pagalbinį personalą, o ne kaip į visavertį kūrėją. Darbo tikslas. Šiame magistro darbe tirsime, koks yra akademinio jaunimo požiūris į moterų ir vyrų dalyvavimą bei pasiekimus akademinėje veikloje (mokslo ir dėstymo srityse). Taip pat bus siekiama išanalizuoti bei palyginti moters mokslininkės ir vyro mokslininko įvaizdžius nacionalinėje akademinėje bendruomenėje. Tirsime, kaip studentai supranta lyčių galimybes moksle, skirsime dėmesio išsiaiškinti nelygybės suvokimo lygmeniui akademinėje veikloje... [toliau žr. visą tekstą] / The problem and topicality of the paper. Today it is stated that men and women are still unequal in pursuing academic career regardless of social, legal and educational incentives. One of the main reasons restricting women's occupational choices in traditionally male fields of science are occupational gender stereotypes that interacting with internal motifs as well as with social and educational environment, economic and cultural factors, influence on future career choices. Most women associate their role with work activity and in spite of family‘s material situation they are determined to pursue a professional career. For women their job is not only the way to earn their livelihood but also the way to fulfil their true potential. Our society still tends to assign the women‘s role to household and the family while work is considered to be men‘s domain. The paper‘s objective. In this master‘s paper it will be investigated the attitude of academic youth towards women‘s and men‘s participation and achievements in academic activities (science and teaching areas). Also, it will be analyzed and compared woman-scientist‘s and man-scientist‘s images in the national academic community, it will be studied student‘s understanding of gender possibilities in science area. The paper will also try to analyze the level of inequality perception regarding academic activity. The research hypothesis: 1. It is likely that the student group is dominated by stereotypical attitude towards academic... [to full text]

Savanorystė – atspindi kaip visuomenėje žmonės yra pasiruošę padėti kitiems, atliekant tam tikras veiklas neatlygintinai, skiriant savo laisvą laiką. Savanoriška veikla – vienas iš demokratinės valstybės ir pilietinės visuomenės ir jos gerbūvio kūrimo polių. Savanoriškos veiklos esminis požymis – susitelkusių žmonių pagalba suteikia naudą visai visuomenei ir kiekvienam savanoriui atskirai. Mūsų visuomenėje nėra įprasta, kad vyriškos lyties atstovai aktyviai įsitrauktų į savanoriavimą. Šiuo tyrimu siekiama atsakyti kodėl vyrai įsitraukia į savanorišką veiklą? Kas juos motyvuoja tapti savanoriais? Subjektyvių vyrų įsitraukusių į savanorišką veiklą prasmių tyrimo tikslas – atskleisti subjektyvias vyrų įsitraukusių į savanorišką veiklą prasmes. Kadangi vyrų savanorių įsitraukimo į savanorystę tyrimui atlikti pasirinktas kokybinio tyrimo tipas, tai jam pagrįsti tinkama interpretuojamoji-konstruktyvistinė ontologija. Tyrimo metu remtasi subjektyvistine-interpretuojamąją epistemologija. Analizuojant subjektyvias vyrų, įsitraukusių į savanorišką veiklą, prasmes siekta apibūdinti savanoriškos veiklos išskirtinius bruožus, atskleisti hegemoninio vyriškumo aspektus, bei išsiaiškinti, kokie veiksniai įtakoja vyrus įsitraukti į savanorišką veiklą. Tyrimo dalyviai – 7 vyrai, kurie yra savanoriavę organizacijoje/įstaigoje arba savanoriavę organizuojant renginius. Atsižvelgta, į savanoriškos veiklos aktyvumą. Respondentų savanoriška veikla truko ne trumpiau nei keturias savaites. Dalyviams... [toliau žr. visą tekstą] / Volunteering reveals the preparation and willingness of humans to assist each other without any reward while sacrificing their own free time in the society. Voluntary activity is one of the axis to create democratic state and civic society. Essential feature of it is the reciprocal help both sides: the common activity of people gives positive outcomes to the society, as well as to every volunteer separately. It is not common in our society for men to be active in volunteering. This research aims to answer, why certain men are involved in the volunteering and what are their main motivating factors. The aim of the research of subjective reasons of men involved into a voluntary activity is to reveal their common sense and reasoning for it. In order to research on the men involved into voluntary activity was chosen qualitative analysis, and the adequate reasoning for the choice is interpreting-constructive ontology. Research was based on the subjective-interpreting epistemology. Analyzing the subjective reasons of men involved into voluntary activities, the volunteering was described through expressing its unique features, as well as the features of non hegemonic masculinity and the motivating factors of men involved into voluntary activity. The participators of the research were 7 men, who are/were volunteers in organizations/institutions or while organizing different events. The intensity of volunteering was also considered. The volunteering activity was lasting not less than 4... [to full text]

Patyčios – tai sąmoningas, neišprovokuotas veiksmas prieš vieną ar kelis asmenis, siekiant sukelti nuolatinius prievartos ar įžeidinėjimų modelius. Patyčios pasireiškia įvairiomis formomis: žodiniu užgauliojimu, ignoravimu ar atstūmimu, fiziniais išpuoliais, reketu, daiktų atiminėjimu ir laužymu bei nemalonių užrašų rašymu. Patyčių reiškinys masiškai paplitęs visame pasaulyje, su juo susiduriama kasdien. Pirmi patyčių reiškinio paplitimo tyrimai pasirodė Švedijoje, vėliau patyčių reiškiniu susidomėjo kitos šalys. Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimo duomenimis, Lietuvoje apie 70 proc. vaikų bent kartą yra patyrę bendraamžių patyčias. Analizuojant užsienio ir lietuvių mokslinę literatūrą matome, kad patyčios, tai opi problema mūsų visuomenėje, kuriai reikalinga efektyvi prevencinė programa. Analizuojant mokslinę literatūrą pastebėta, kad tyrimų patyčių tema nėra daug, o siekiant išsiaiškinti moksleivių, dalyvaujančių muzikinėje veikloje patiriamas patyčių apraiškas, nebuvo rasta. Tai inspiravo idėją ištirti patyčių reiškinį tarp panašaus amžiaus paauglių (dalyvaujančių ir nedalyvaujančių) muzikinėje veikloje bendravimo ypatumus, išskiriant patyčių reiškinio apraiškas. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar muzikinė veikla inspiruoja patyčių reiškinio apraiškas paauglių tarpe. Tyrimo tikslas – atskleisti paauglių bendravimo ypatumus su bendraamžiais, dalyvaujančiais muzikinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: atskleisti teorinius patyčių sampratos aspektus; numatyti patyčių... [toliau žr. visą tekstą] / Bullying is a deliberate, unprovoked action against one or a few persons, seeking to create constant abuse or harassment models. Bullying can be expressed in different forms, e.g. verbal abuse, disregard or repulse, physical attacks, ratchet, damaging or stealing things and as well, nasty notes. The phenomenon of bullying is widely spread in a whole world and students encounter it every day. The first studies on the prevalence of bullying were carried out in Sweden. Later other countries also started to pay attention to this problem. According to the World Health Organization survey results, 70% of Lithuanian children have at least once been bullied. While analysing the Lithuanian and foreign scientific literature, it becomes evident, that bullying is a relevant problem of the contemporary society and it requires an efficient prevention programme. The analysis of the scientific literature disclosed that there have been only a several investigations performed on the topic of bullying. Moreover, one could not find any bullying manifestations about students participating in a musical activity. This fact inspired the idea to investigate the phenomenon of bullying among the similar age teenagers (participating and not participating in a musical activity) communication peculiarities, distinguishing the manifestation of the bullying as a phenomenon. This study aims to determine whether a musical activity inspires the phenomenon of bullying among teenagers. The aim of the research is... [to full text]

Tyrimo objektas – jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų ir jų tėvų požiūris į laisvalaikį ir jo turinį šeimoje. Tyrimo tikslas – atskleisti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų ir jų tėvų laisvalaikio turinį bei požiūrį į laisvalaikį šeimoje.Tyrimo metodika: siekiant atskleisti vaikų ir tėvų požiūrį į laisvalaikį šeimoje bei laisvalaikio turinį, buvo atlikta tėvų (globėjų) ir vaikų anketinė apklausa. / In an era of rapid scientific, technical progress, economic and cultural changes, the meaning of children‘s leisure time activities becomes very important to their education and socialization. During leisure time activities children undergo various situations during which they gain social experience, accumulate real-life experience, foster the culture of communication, and expand their knowledge. The subject – young school-children and their parent’s point of view on leisure and its contents.

Darbe atlikta teorinė klasės auklėtojo ugdomosios veiklos rezultatyvumo kriterijų analizė. Iškelta hipotezė: tikėtina, kad klasės auklėtojo ugdymo rezultatyvumą lemia ne tik veiklos planavimas, bet ir socialinių partnerių (pedagogų, vadovų, moksleivių ir tėvų) santykiai grįsti bendravimu ir bendradarbiavimu. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti klasės auklėtojo ugdomosios veiklos rezultatyvumo kriterijus. Empiriniai duomenys buvo apdoroti, susisteminti ir grafiškai pavaizduoti naudojant SPSS-PC 17.0 for Windows, Windows Microsoft Office Excel 2007 bei Windows Microsoft Office Word 2007 programomis. Atviriems respondentų klausimams aprašyti buvo taikomas content analizės metodas. / The paper presents a theoretic analysis on the effectiveness criteria of a class tutor’s training activity. A hypothesis was raised: a class tutor’s training effectiveness is conditioned not only by activity planning, but also by relations between social partners (educators, moderators, pupils and their parents) based on communication and collaboration. Using a questionnaire method, a research was done with the aim to figure out the effectiveness criteria of a class tutor’s training activity. Empirical data has been processed, filed and presented graphically using SPSS-PC 17.0 for Windows, Windows, Microsoft Office Excel 2007 and Windows Microsoft Office Word 2007 programs. Open questions respondents to describe the subject content analysis method. The study was conducted in 2012. January. The study was carried out to select class teachers working in Siauliai city and district schools. A total of 220 distributed questionnaires were returned completed for the 200.

Tyrimo objektas: socialinio pedagogo veikla bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene. Tyrimo tikslas: nustatyti socialinio pedagogo veiklos galimybes bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene. Baigiamojo darbo uždaviniai 1. Atskleisti socialinio pedagogo veiklos galimybes bendradarbiaujant su mokytojais. 2. Nustatyti socialinio pedagogo veiklos galimybes bendradarbiaujant su mokiniais ir tėvais. Išvados. 1. Atskleista mokytojų nuomonė, kad svarbiausiais bendradarbiavimo su socialiniu pedagogu tikslais yra vaiko gerovės ir bendro darbo rezultatų siekimas. Šiuo aspektu sutapo ir miesto ir rajono mokyklų mokytojų nuomonės, nepriklausomai nuo mokyklos tipo (p>0,05). Pagrindiniais trukdžiais sėkmingam socialinių pedagogų ir mokytojų bendradarbiavimui praktiškai vieningai (p>0,05) mokytojai įvardino (svarbos mažėjimo tvarka) nepakankamą specialistų lankstumą, nepakankamą veiklos koordinavimą ir veiklos tęstinumo stoką, o socialinių pedagogų veikloje mokytojai labiausiai pasigenda geresnių darbo su vaikais rezultatų. Tačiau mokytojų, abejingų mokytojų ir socialinio pedagogo bendradarbiavimui, nebuvo, daugumos (73 proc.) mokytojų nuomone socialiniai pedagogai turi kartu su jais planuoti mokinių ugdymo veiklas. 2. Nustatyta, kad bendradarbiavimas su socialiniu pedagogu yra reikalingas daugumai (vidutiniškai 92 proc.) tiek miesto, tiek ir rajono mokyklų mokinių, nepriklausomai nuo jų lyties (p>0,05). Bet bendradarbiauja su socialiniu pedagogu vidutiniškai tik kiek daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Object: activities of social educator in collaboration with the school community. The aim: to determine opportunities of social educator cooperation with the school community. Tasks: 1. to unravel social educator activities opportunities in cooperation with teachers. 2. to identify social educator activities opportunities in cooperation with students and their parents. Conclusions. 1. Teachers opinion that the most important purposes of co-operation with the social educator is child's well-being working together. In this respect coincided opinions of teachers in city and district schools regardless of the type of school (p>0.05). The main obstacles for successful social educators and teacher almost unanimously (p>0.05), teachers named (in descending order) the lack of professional flexibility, lack of coordination and lack of business continuity, and social educators mostly miss better results working with children. There were no indifferent teachers and social educator’s pedagogues about majority of their cooperation (73%) in teachers opinion social educators have to work together with them and to plan student` educational activities. 2. There were found that co-operation with social educator is required for the majority (approximately 92 %) of city and district schools students, regardless of their gender (p>0.05), but co-operate with social educator just over one-third (37% percent) students. However, among secondary school students such was significantly higher (66 %)... [to full text]