Magistrinio darbo objektas – moterų politinių lyderių komunikacija. Darbo tikslas – suformuluoti rekomendacinio pobūdžio komunikacinės strategijos gaires moteriai politikei, kuriomis remiantis, ji, tikėtina, laimėtų rinkimus į aukščiausius politinius postus Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti problemas su kuriomis susiduria moterys lyderės; atskleisti stereotipų įtaką moterų motyvacijai dalyvauti viešojoje sferoje; ištirti, kokiomis savybėmis turi pasižymėt moteris politinė lyderė; išnagrinėti, kaip save pristato moteris politinė lyderė Lietuvoje; rekomendacijų būdu pateikti komunikacinės strategijos gaires, kuriomis galėtų naudotis moteris politikė, siekianti laimėti rinkimus. Naudojant kokybinio tyrimo interviu su ekspertais metodą bei remiantis žiniasklaidos publikacijų analize, prieita prie išvados, kad moterys lyderės patiria specifinius sunkumus sąlygojamus lyties. Norėdamos užimti aukštus postus, moterys turi įdėti kur kas daugiau pastangų nei kad vyrai. Pažymėtina, kad moteris politinė lyderė turi pasižymėti profesionaliomis lyderio savybėmis. Kuriant įvaizdį politinei lyderei yra netikslinga akcentuoti stereotipiškai su moteriškumu siejamas savybes. Komunikaciniuose pranešimuose turi būti pabrėžiami lyderės privalumai, domėjimasis tautos problemomis, išskirtinumas iš kitų kandidatų. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos politinė lyderė K. Prunskienė demonstruoja lyderės savybes. Tačiau kol kas patriarchalinė visuomenė labiau linkusi lyderiais... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality is one of the democracy principals. It should be the same opportunity for man and woman to participate in economical, social, political life. However man and women status is different in our society. Woman is appreciated as a weak gender in many activities despite her skills. Researches showed that woman can be a good leader. She has all necessary qualities. This work aimed at studying woman political communication. The main aim is to create communicative strategy for woman politician which used she could win elections in Lithuania. Politician leader have to be charismatic, professional, honest, active, decided, initiative, powerful. These characteristics link with man in our society. That’s why is difficult to win elections for woman. The quantitative research (interview with experts) maintained that is not purposeful to demonstrate female quality in elections to Parliament. In this way woman could win elections, but she will appreciated only as a woman (gender), not a politician leader. If woman want to work as a professional politician, she have to demonstrate characteristics of leader during elections. It is important to mention, experts agreed what woman politician has to work harder to improve her cleverness. The most known Lithuania politician women Kazimiera Prunskiene during elections to post of the President on 2004 demonstrated both leader and feminine characteristics, our research showed. Experts agreed, for this politician lacked leader... [to full text]

The first part of the dissertation presents an analysis of theoretical aspects of the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government. This part analyses a conception of the effectiveness in public administration; formulates a notion of the effectiveness of the regional government and identifies the criteria of the effectiveness of the regional government in implementing the regional policy. This part analyses the conceptions of social capital and civil society; evaluates the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government. The second part of the dissertation presents an analysis of the political, legal, institutional, functional aspects of the regional government and evaluation of the prerequisites for the formation of social capital and participation of civil society in the national and the EU context. The third part of the dissertation presents the description of the methodology of the research, an analysis of the results of the empirical research of the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government in implementing the regional policy in Lithuania. Dissertation closes with conclusions and proposals, a bibliography, a list of publications published by the author and annexes. / Pirmoje disertacijos dalyje analizuojami socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikio regioninio valdymo veiksmingumui teoriniai aspektai. Šioje dalyje nagrinėjama veiksmingumo viešajame sektoriuje koncepcija, formuluojama regioninio valdymo veiksmingumo samprata, identifikuojami regioninio valdymo veiksmingumo įgyvendinant regioninę politiką kriterijai. Šioje dalyje atliekama socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės koncepcijų analizė, nagrinėjamas socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikis regioninio valdymo veiksmingumui. Antroje disertacijos dalyje analizuojami regioninio valdymo veiksmingumo politiniai, teisiniai, instituciniai ir funkciniai aspektai, nagrinėjamos prielaidos socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės formavimui regioniniame valdyme nacionaliniame ir Europos Sąjungos kontekste. Trečioje disertacijos dalyje aprašoma tyrimo metodika, analizuojami socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikio regioninio valdymo veiksmingumui įgyvendinant regioninę politiką Lietuvoje empirinio tyrimo rezultatai. Disertaciją užbaigia tyrimo rezultatų aptarimas, išvados ir siūlymai. Disertacijos pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas, autorės mokslinių publikacijų sąrašas ir priedai.

Socialinės atskirties mažinimo politika Europos sąjungoje. Asmenų neturinčių gyvenamosios vietos poreikių įvertinimas ir jų integracija į visuomenę. Lietuvos socialinio dugno modelis. Socialiai atskirtų asmenų integravimo į visuomenę strategija. / Policy of reducing social separation in European Union. Evaluation of the needs of homeless and their integration into society. Model of the social bottom in the Lithuania. Strategy of the integration in sociaty of persons in social separation.

Tinkamas žinių ir informacijos organizavimas bei valdymas šiandieninėje žinių ekonomikos visuomenėje pripažįstama kaip pagrindinis valstybės, organizacijos ir kiekvieno individo klestėjimo bei gerovės garantas. Aukštojo mokslo institucijos biblioteka (disertacijoje – akademinė biblioteka) žinių ekonomikos visuomenėje išlieka viena iš svarbiausių grandžių informacinio aprūpinimo infrastruktūroje. Pažymėtinas išskirtinis akademinės bibliotekos vaidmuo universitetinių žinių kūrimo ir ypač sklaidos procesuose. Visa tai skatina suformuluoti akademinių bibliotekų vystymosi kryptis įvertinant šias bibliotekas vadybiniu požiūriu. Ginamoje disertacijoje ištirtas akademinių bibliotekų vaidmuo žinių visuomenėje, šių bibliotekų kaip organizacijų samprata bei ypatybės, analizuojama šių bibliotekų strateginio valdymo patirtis. Pažangiausių pasaulio akademinių bibliotekų vystymosi tendencijų kontekste suformuluotos pagrindinės šių bibliotekų vystymosi strateginės kryptys, sukurtas akademinės bibliotekos vystymosi strateginių krypčių žinių visuomenėje teorinis modelis ir ištirtos šio modelio įgyvendinimo Lietuvos akademinėse bibliotekose galimybės. Modelio įgyvendinimo Lietuvos akademinėse bibliotekose galimybių tyrimas išryškino potencialias kliūtis, modernizuojant šias bibliotekas, ir svarbiausias aplinkybes, galinčias turėti įtakos tokio modelio įgyvendinimui. Apibendrinus teorinę ir empirinio tyrimo medžiagą suformuluotos išvados ir rekomendacijos. Teorinė akademinių bibliotekų... [toliau žr. visą tekstą] / Because knowledge and information are becoming the vital resources, appropriate organization and management of them is considered to be the guaranty of the welfare of every state, organization and individual. There could be recognized the stronger attention to institutions that are traditionally related to knowledge and information. Because of the growing strategic importance of information and communication technologies in modern organisations, academic libraries remain a significant unit in the institutions of higher education. The theoretical outline of the importance of academic library strategy in the knowledge society in this dissertation is disclosed by exposing the concept of these libraries as organisations, introducing the concept of the evolution of strategy of these libraries, and evaluating changes taking place in the world’s academic libraries. The dissertation introduces a theoretical model of the strategic directions of the academic library developed in the dissertation. This model is proposed by the author of the dissertation as a possible one for the development of academic libraries in Lithuania. The analysis of the possibilities of implementing the designed model in Lithuanian academic library performance accomplished in the dissertation highlights possible obstacles to the modernization of these libraries and the most important and influential circumstances for implementing the model in Lithuanian academic libraries. Analysis of scientific literature, the... [to full text]

Magistro darbo objektas – lyderių savybių kaita istoriniame kontekste. Darbo tikslas – lyderio savybių pokyčiai kūrybingoje grupėje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: lyderiavimo sąvokos, ir jos ryšio su vadovavimu apibrėžimas bei įvertinimas; lyderio savybių nustatymas; lyderio savybių pokyčių įvertinimas istoriniame kontekste; kūrybingos visuomenės vadovavimo stilių nustatymas; Lietuvos kūrybinių įmonių vadovų apklausos įvertinimas, siekiant nustatyti, kiek pakito lyderio savybės nuo pramoninės visuomenės iki besiformuojančios dabar kūrybingos visuomenės. Naudojant literatūros analizę, buvo supažindina su lyderiavimo samprata, parodyta lyderio savybių kaita istoriniame kontekste, atkreiptas dėmesys į besiformuojančias naujas lyderio savybes. Apibendrinant teorinę ir atlikto tyrimo medžiagą, galima teigti, kad kelta prielaida, jog naujų lyderio savybių išskyrimas tiesiogiai siejasi su atitinkamos eros raktiniais žodžiais ir vertybėmis – iš esmės atitinka tikrovę. Tačiau atsižvelgiant į atlikto tyrimo sritį, daromos išvados, kad lyderio charizma, kuri yra pagrindinė transformacinio vadovavimo, kaip ateities vadovavimo stiliaus sąlyga - dar nepakankamai aktuali Lietuvos kūrybingoms vidutinio dydžio įmonėms. Šis magistro darbas gali būti naudingas informacijos ir komunikacijos, ekonomikos ir vadybos specialistams, padalinių ir organizacijų vadovams, dirbantiems šiuolaikinėse įmonėse. Darbas gali praversti ir sudominti verslo konsultantus bei vadybos mokslinius ekspertus... [toliau žr. visą tekstą] / In the historical process human values and personal features characterizing a human being has been obviously changing. In this thesis we will focus on the development and changing of leadership characteristics in the historical framework analyzing personalities of tribal leaders, hunters, feudal lords, industrialists, enterprise leaders and other authorities in the leadership position. The experience of the Western culture and the United States of America will be analyzed in the theoretical part of the thesis and the examples of the Lithuanian creative enterprises will be presented and examined in the practical part. The aim of this work is to study the historical development of the personal characteristics of creative group leaders. The period from hunters’ society to nowadays knowledge society was chosen for the study emphasizing the developing Creative Class. For exhaustive analysis in the first and the second part of the thesis the theoretical leadership preconditions in the above mentioned societies will be examined concentrating on the leadership conception, leader’s characteristics and the changing of those characteristics through the historical periods. In the practical part of the thesis the evolution of changing leader’s characteristics will be analyzed providing the examples of Lithuanian medium creative enterprises. Interview with the help of a questionnaire was chosen as a method. Today’s leader (a valued worker tomorrow) is creative, communicative, cooperative... [to full text]

Problem Statement. Anyone trying to analyze the dimensions of the impact of non-governmental organizations on democracy in the Baltic States comparatively faces a double dilemma: on the one hand, dimensions should be conceptualized and integrated into a range of theories and, on the other hand, the characteristics of the system in these countries both referring to historical reality and theoretical exceptions have to be taken into sufficient considerations. The latter constructs the following problem statement – the impact of non-governmental organizations on democracy can be regarded from approach of social sciences as a comprehensive interconnection, on which could be based theoretical outputs and which can be analyzed empirically applying qualitative and quantitative measures and meta-analysis. The problem statement has been used to guide the thesis by principle research questions: 1. What are the chances of support of non-governmental organizations to democracy?; 2. Which are the factors contributing most to the development of democracy in the Baltic States referring to the role of non-governmental organizations, and what are the differences among the countries? 3. What is the quality of the impact of relations between non-governmental organizations and democracy in the Baltic States, and what are the differences among the countries? The answers to these questions are definitely neither simple nor straight forward. They depend on the method of analysis and also on the... [to full text] / Temos aktualumas Demokratijos plėtros sąlygomis Rytų ir Centrinėje Europoje vienu svarbiausiu tyrimo objektu žlugus Sovietų Sąjungai tampa demokratija. Skirtingų šalių mokslininkai atlieka lyginamuosius tyrimus, remdamiesi gausiais statistikos duomenimis ir originalių tyrimų rezultatais, ir taip formuluoja išvadas, pabrėždami efektyvios demokratijos plėtros galimybes. Tačiau daugiausia tyrimų apima Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengrijos Respubliką ar net Rusijos Federaciją, bet maža jų dalis yra siejama su Baltijos šalimis. Pažymėtina ir tai, kad nėra pakankamai analizuojamos demokratijos ir pilietinės visuomenės sąsajos bei nevyriausybinių organizacijų, kaip pilietinės visuomenės elemento, įtakos demokratijai identifikavimo dimensijos. Skirtingų šalių mokslininkai (A. Uhlin, T. Vanhanen, L. Diamond, D. Held, R. Dahl ir kiti) teigia, kad svarbiausia demokratijos prielaida yra pilietinės visuomenės gebėjimas mobilizuotis. Pabrėžiama, kad nėra taip svarbu užtikrinti, kad kiekvienas pilietis aktyviai dalyvautų politiniame procese, tačiau kiekvienas turi turėti tokią galimybę (A. Uhlin, 2004). Praktinėje veikloje pastebima, kad pilietinei visuomenei siekiant dalyvauti politinėje, socialinėje, ekonominėje ar kultūrinėje arenoje būtina pasitelkti nevyriausybines organizacijas, kurių veikla padeda įgyvendinti pilietinės visuomenės idėjas, tačiau šioje disertacijoje nagrinėjama ne nevyriausybinių organizacijų veikla, o tik jų sąsajos su demokratija. Vis dėlto nepaisant gana gausių... [toliau žr. visą tekstą]

Šiuo laikotarpiu pasaulyje vystosi poindustrinė žinių ekonomika, kurioje vyraujančiu ištekliumi tampa žmogaus verslumas, įsisavintos žinios ir informacija tai yra “žmogiškasis kapitalas”, ko pasekoja mažėja pramonė ir darbo jėga joje. Kasmet pastebimos stiprėjančios deindustrializacijos tendencijos visame pasaulyje. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti pasaulines deindustrializacijos tendencijas, darbo jėgos pasiskirstymą pramonės ir paslaugų sektoriuose ir dėl to vykstančius užimtumo pokyčius. Pirmoje darbo dalyje yra analizuojama ekonominės evoliucijos eiga nuo agrarinės iki poindustrinės ekonomikos, deindustrializacijos ir poindustrinės visuomenės sąvokos, globalizacijos ir deindustrializacijos sąryšis. Antroje darbo dalyje analizuojamas pasaulinis darbo jėgos mažėjimas pramonėje, augimas paslaugų sektoriuje ir poveikis bendram užimtumui, iškeliamos hipotezės, kurios nagrinėjamos ir įrodomos trečioje darbo dalyje. Paskutinėje darbo dalyje regresinės analizės metodu pagalba yra pateikiami darbo jėgos mažėjimo pramonėje ir poveikio bendram užimtumui rezultatai bei pramonės ateities stabilumo perspektyvos. / This time the economy in the world is changing from the preindustrial to the postindustrial, there the main resource is human capital. In this period labour force in the industry is declining, but it‘s share is increasing in the service sector. Tendencies of the deindustrialization are becoming stronger and stronger every year. The purpose of this diploma is to analyse tendencies of the deindustrialization, distribution of labour force in the industry and in the service sector and deindustrialization influence to the total employment. In the first part of the diploma, the motion of economic evolution is analised, also the conceptions of the deindustrialization and postindustrial society and at the end of the first part of the work, author is trying to find the conection between the deindustrialization and the globalization out. In the second part of the diploma the distribution of the labour force in the world is analysed, declining of industry and labour force working there, also author frames two hipotezes at the begining and at the end of the second part. In the third part of the diploma author describes the results of the decline in industry‘s labour force ant its influence to the total employment, with the help of the statistical regression methods. In the third part author gives the perspectives of future industry stability.

Sparti Lietuvos visuomenės raida kelia naujus reikalavimus asmenims ir juos ugdančiai švietimo sistemai: didėja pedogogo profesinės veiklos laukas, keičiasi mokytojo vaidmuo ugdymo procese, mokytojo darbas tampa vis sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau meistriškumo, vadovavimo, bendravimo, bendradarbiavimo, nuolatinio mokymosi. Todėl pedagogo socialinė kompetencija, kurios pagrindinės dimensijos yra nuolatinis mokymasis, bendravimas bei bendradarbiavimas, tampa viena svarbiausių, o jos tobulinimas- būtinybe. Šiame darbe siekiama išryškinti esminius neformalaus švietimo pedagogų socialinės kompetencijos raiškos ypatumus visuotinės kaitos kontekste bei išsiaiškinti meno mokyklų pedagogų požiūrį į neformalaus švietimo pedagogo socialinę kompetenciją ir jos tobulinimo galimybes siekiant ugdymo kokybės. / Rapid development of Lithuanian society raises new requirements to individuals and education system, which educates them: professional activities’ area of an educator is enlarging, the role of a teacher in educational process is changing, work of a teacher is becoming more sophisticated and it requires more skills, leadership, communication, cooperation, and continual learning. Due to this fact social competence of an educator, which main dimensions is continual learning, communication and cooperation, has become one of the most important things, and its perfection is necessity. The main goals of the work is to point out substantial peculiarities of social competence expression of educators of non-formal education in the context of universal alternation and to ascertain attitude of art schools’ teachers towards social competence of an educator of non-formal education and possibilities of its development in order to achieve the quality of education.

Pasaulio globalizacijos procesas, Lietuvos švietimo integracija į Europos Sąjungos švietimo erdvę inicijuoja naujus reikalavimus mokyklos tiek vadovams, tiek ir mokytojams. Šiandien mokyklai ypač reikalingi aukščiausios kvalifikacijos mokytojai. Jie turi būti kompetentingi, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių, nuolat tobulinantys savo kvalifikaciją bei profesinius gebėjimus,jie turi būti iniciatyviais kaitos proceso dalyviais. Atsižvelgiant į tai, buvo iškelta tyrimo problema- tradiciniai vaidmenys neužtikrina įvairiapusio moksleivio ugdymo šiuolaikinei visuomenei. Tyrimo objektas - mokytojo vaidmenys ir jų kaita šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo tikslas - išanalizuoti mokytojų vaidmenų kaitą šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išryškinti mokytojų vaidmenis istorinės raidos kontekste. 2 Apibūdinti mokytojo vaidmenų įtaką ugdymo proceso kaitai. 3. Ištirti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų požiūrį į svarbiausius mokytojų vaidmenis šiuolaikinėje visuomenėje Tyrimo imtis- Atsitiktinės atrankos būdu atrinkti 150 mokytojų iš keturių Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų analizė , anketinė analizė ir duomenų statistinė analizė atlikta panaudojant SPSS 13 programinį paketą. Darbe atlikta ir pateikta studijuotų užsienio ir šalies mokslininkų teorinių darbų analizė apie mokytojų vaidmenų kaitą šiuolaikinėje visuomenėje. Atlikus empirinį tyrimą paaiškėjo, kad kelta nulinė hipotezė, jog pedagogai atlieka visus... [toliau žr. visą tekstą] / In the globalization process, integration of Lithuanian educational system into the European Union educational space enhances many requirements for schools leaders and teachers. Today’s school is in need of high competence teachers and tutors. They not only have to be competent, to have deep professional knowledge and skills, but also keep improving their own professional qualification. Teachers have to be able to influence changes to existing processes of schools operations. Taking in consideration these facts, the problem of this research arises – the traditional role of a teacher is no longer suitable for multifunctional education of nowadays society. The object of the research – ever-changing roles of the teacher in nowadays society. The aim of the research – to analyze the new roles of the teacher and their fluctuation of peculiarities. The targets for the research: 1. To analyze the historical evolution of teachers role. 2. To specify the influence of teachers role in the fluctuation of educational processes. 3. To find out the point of views of teachers on their own most important roles in nowadays society. Focus of the research: 150 teachers from the four school of basic education located in capital of Lithuania. The methods of research: theoretical analysis of historical documents and publications, the anonymous questionnaire, the statistic analysis of the data based on SPSS13. After the completion of the empiric research, the original hypothesis that teachers are... [to full text]

Darbe didžiausias dėmesys skiriamas J. Habermaso ir kitų tyrinėtojų viešosios erdvės koncepcijai ir komunikacijos procesams joje. Naudojantis žiniasklaidos turinio (angl. content analysis) analizės metodu bei tiriant pasirinkto objekto – „Lietuvos“ kino teatro, kaip miesto viešosios kultūrinės erdvės – situaciją, analizuojant šio objekto teritorinę ir kultūrinę vertę, bei vykdytas komunikacijos kampanijas, prieita prie išvados, kad viešoji erdvė Lietuvoje kol kas yra labiau suvokiama kaip dar nespėta privatizuoti teritorija, tačiau dėl šio kino teatro stojusiųjų ginti piliečių iniciatyvų, viešosios erdvės koncepcijos suvokimas plečiasi ir ji pradedama įsisąmoninti kaip socialinės ir kultūrinės gerovės pagrindas demokratiškoje visuomenėje. Analizuojant viešosios erdvės situaciją internetinės žiniasklaidos turinyje, pastebėta, kad viešosios erdvės, kaip visuomenės gerovės ir laisvo komunikavimo joje kontekstas glaudžiai susijęs su visuomenės intereso puoselėjimu. Palyginus laisvų ir nepriklausomų portalų, bei verslo ir valdžios institucijų internetinių pranešimų šiuo klausimu kiekį, pastebėta, kad daugiausia apie šias problemas kalba nešališki autoriai laisvuose internetiniuose puslapiuose. Verslo atstovų vykdytos komunikacijos kampanijos šia linkme, yra taip pat gausios, susietos su privačių interesų, kurie pateikiami, kaip visuomenei naudingi, pristatymu. Tuo tarpu valdžios, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (LRKM) ir Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) pozicija... [toliau žr. visą tekstą] / Key words: public sphere, public discourse, civic society, public interest, J. Habermas, movie theatre “Lietuva”. A student of the Frankfurt School of Social Research – which advanced a Marxist critique of western capitalism and its discontents – Habermas wrote The Structural Transformation of the Public Sphere (1962). Sensing a collapse of the public sphere and therefore a crisis of democratic politics, Jørgen Habermas published The Structural Transformation of the Public Sphere in 1962. In this highly influential work he traced the development of a democratic public sphere in the seventeenth and eighteenth centuries and charted its course to its decline in the twentieth century. In that work and arguably since then as well, Habermas' political intent was to further "the project of Enlightenment" by the reconstruction of a public sphere in which reason might prevail, not the instrumental reason of much modern practice but the critical reason that represents the best of the democratic tradition. Habermas defined the public sphere as a domain of uncoerced conversation oriented toward a pragmatic accord. Conception of public space is related to alternation of state organization and communication forms. Radio, television and internet invoked public discussions in the last century. What is “the public sphere” in Lithuania? Public sphere is often realized as not privatize territory in Lithuania. But this opinion is changing now and the question is what is the perception about... [to full text]