Šiame darbe analizuojama vartojimo kultūra. Iškeliamas vartojimo kultūros klausimas – ar tokia kultūra apskritai įmanoma. Darbo tikslas – atkreipti dėmesį į reklamą ir jos neigiamą įtaką, apţvelgti naujausias įţvalgas šioje srityje, parodant beprasmiškumą vartotojų visuomenėje. Praktinė dalis skirta videofilmu perteikti vartotojo beprasmi pirkimą, įtakotą per televiziją bei internetą rodomomis reklamomis, kuriose pasitelkiami reklaminiai triukai. / The present paper analyzes the consumer culture. A negotiable issue concerning the consumerism arises - does such kind of culture really exist? The main aim of the present study is to pay more attention to the commercial, point out its negative influence and find the new providence of this area by showing the vacuity of consumer‟s society. The practical part of the research paper with the help of the film conveys the meaningless consumers' buying purchase, which is influenced by commercials full of promotional tricks displayed on TV or in the Internet.

Socialinė reklama – tai nemokama arba iš dalies apmokama, sukrečianti arba humoristinio pobūdžio komunikacijos forma, kuria stengiamasi pakeisti visuomenės požiūrį ar elgesį pozityvesne linkme, tiesiogiai nesiekiant pelno. Atlikta apklausa Socialinės reklamos poveikis visuomenei parodė, kad dauguma apklaustųjų žino, kas yra socialinė reklama. Ši reklamos rūšis padeda spręsti socialines problemas, o paveikiausia ji rodoma per televiziją. Lietuvoje vis dar trūksta kokybiškai sukurtų socialinių reklamų. Dažniausiai socialinės reklamos kuriamos direktyvais, kiek rečiau reprezentatyvais. Komisyvų rasta tik „Sveikatos apsaugos“ grupėje. Esama ir mišraus tipo reklamų. Socialinėse reklamose dažniausiai raginama liepiamosios nuosakos antruoju asmeniu. Taip pat nevengiama retorinių klausimų. Išskirtas gąsdinimo mikroaktas. Šis aktas pasireiškia ne tik žodinėje, bet ir vaizdinėje informacijoje. Šiurpūs vaizdai tampa išskirtiniu socialinės reklamos elementu. Socialinė reklama kuriama pagal tris kompozicijos modelius: klasikinį / uždarąjį; nepilną klasikinį / atvirąjį ir vieno dėmens. Būdingas atvirasis kompozicijos tipas. Vyrauja publicistinis funkcinis stilius, bet esama reklamų, kai susipina keli stiliai, daugiausiai publicistinis ir šnekamasis. Siekiant įtaigumo, naudojami įvairūs kalbos aktualizacijos būdai. Dažnesnė sintaksės aktualizacija. Daugiausiai retorinių sušukimų, elipsės, retorinių klausimų. Aktualizuojant leksiką, naudojamasi epitetais, nevengiama ironijos. Ypatingas... [toliau žr. visą tekstą] / Social advertising – is a form of communication, which is of shocking or comic nature. It tries to change the attitude or behaviour of society towards a more positive direction, not using direct account. It may be free, paid or partially paid. Questioning Social advertising effect of community revealed that most respondents know social advertising and it helps to solve social problems. This advertisement has the biggest influence on TV. In Lithuania social advertising still are not high quality. Social advertising mostly created by directives. Not so many advertisements created by constatives. Commissives used only in Health service group. Generally, social advertising used second person imperatives. Also used rhetoric questions. Commination act was taken a part. This speech act used not only in the text also in visual information. Horrific views become exceptional element of social advertising. Social advertising is created according to three composition models: classical / closed; not fully classical / open and having one element. Open composition type is characteristic. Publicist functional style is prevailing, though the most of advertisements are created using some styles – publicistic and spoken for the most part. In order to avoid conventionality, seeking for suggestibility, more effect, different ways of actualization are used. Syntax actualization is more frequent. There are rhetoric exclamations, ellipsis, rhetoric questions. Actualizing lexis, epithets are used... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamos žaislų reklamos etiniais ir poetiniais aspektais. Didelis dėmesys skiriamas reklamų daromai įtakai vaikams, ieškoma įstatymų pažeidimų, nusižengimų etikai, semiotiškai nagrinėjamos klasikinės ir lavinamosios reklamos. / The advertisement of toys is analyzed according to ethical and poetical aspects in the Bachelor thesis. Much attention is paid to the impact of advertising on children, the search of violations of laws, offence against ethic, classical and educational advertisements are analyzed semiotically.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos mados pateikimo Lietuvos žiniasklaidoje problemos. Išnagrinėti pagrindiniai komunikavimo kanalai ir reikšmės, kurios yra kuriamos žiniasklaidos priemonėmis ir siejamos su mados industrija Lietuvoje. Apžvelgiama mados raida XXIa. Lietuvoje ir informacijos apie madą pateikimas medijose. Analizuojama komunikacija per reklamą, vartotojiškumas, tapatybės kūrimas, iškeliama Lietuvos žurnalistų nekompetetingumo problema. Taip pat atliktas tyrimas, kuris parodo požiūrį į asmenis, siejamus su Lietuvos mados kultūrą. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, Visuomenės santykis su mada, Mada žiniasklaidoje ir mados žiniasklaida, Požiūris į Lietuvos madą žiniasklaidoje, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 47 p. teksto be priedų, 27 iliustr., 3 lentelės, 3 grafikai, 64 bibliografiniai šaltiniai ir 1 filmas. Atskirai pridedami darbo priedai. / The final Master's Thesis examins problems that are caused by the way Lithuanian media represents fashion. Reviewed the main communication channels and meanings that are being created by media and associated with the fashion industry in Lithuania. Also overviewed fashion development in the twenty-first century in Lithuania and how information about fashion is represented in media. Analyzed communication through advertising, consumerism, identity development, raised problem about unqualified Lithuanian Journalists in this field. There is also a case study that shows the attitude of people associated with the Lithuanian fashion culture. The paper consists of six parts: introduction, Relations between society and fashion, Fashion in the media and fashion media, Fashion-conscious approach to the Lithuanian media, conclusions and references. The volume of this work - 47 pages of text, 27 illustrations, 3 tables, 3 graphs, 64 references, and 1 movie. Appendixes.

Reklama, kurioje veikia literatūrinis, mitologinis ar folklorinis personažas, kuria vientisą ir labai konkretų įvaizdį, kuris apima tiek reklamos kūrėją ir vartotoją, tiek ir reklamos pardavėją bei visuomenę. Šio darbo objektas – literatūriniai, mitologiniai ir folkloriniai personažai, veikiantys reklamos diskurse. Minėti personažai, palikę savo autorius ir pirminius kūrinius, ateina į reklamos diskursą, virsdami savarankiškai gyvuojančiais objektais. Reklamos kūrėjų pagrindinė užduotis – pristatyti personažus taip, kad vartotojas, juos pamatęs reklamos diskurse, greičiau atpažintų – tokiu būdu net ir kitoje disciplinoje personažų kuriami konceptai išlieka populiarūs ir paveikūs. Magistro darbe analizuojama, kaip buvo kuriami literatūriniai, mitologiniai, folkloriniai personažai ir kokią funkciją jie atliko savo pirminiuose kūriniuose, nagrinėjama, kaip jie keičiasi, patekę į reklamos diskursą. Literatūrinėje plotmėje personažai veikė pagal vienokias taisykles – kūrinio autoriaus sugalvotą siužetą, o dabar, įkelti į reklamos diskursą, šie personažai yra perkuriami pagal reklamos kūrėjui reikiamą strategiją. Perkurti personažai pasiekia reklamos vartotoją ir ima veikti interteksto pagrindu, tačiau implikuojant visiškai naujas reikšmes, t. y. vartotojas reklaminį pranešimą, kuriame veikia literatūriniai, mitologiniai ar folkloriniai personažai, perskaito visiškai naujai – pagal reklamai galiojančius reikalavimus ir taisykles. Literatūriniai, mitologiniai ir folkloriniai... [toliau žr. visą tekstą] / Advertisement in which literary, mythological or folkloric character acts, creates a single and very specific image that embraces both advertiser and user, as well as advertising dealer and society.Object of this work: literary, mythological and folkloric characters, acting in advertising discourse. These characters having left their original authors and works come to advertising discourse turning into individually existing subjects. The main task of ad creators is to present the characters so that the user, seeing them in advertising discourse, recognizes them as fast as possible – in that way, even the concepts created by the characters in other disciplines remain popular and influential. Master thesis analyzes how the literary, mythological, folkloric characters were created and what function they performed in their original works, as well as how they change having entered the advertising discourse. In the literary context, the characters acted in accordance with the rules in one way - the author’s conceived plot, and now, entered into the discourse of advertising, these characters are rebuilt according to the strategy necessary for the advertisers. Recreated characters reach the ad consumer and start acting on the intertext basis, but implying entirely new meanings, i.e. consumer reads the advertisements with acting literary, mythological and folkloric characters, in the totally new way: according to requirements and regulations applied for advertising. Literary... [to full text]

Darbo objektas: moterų sportininkių įvaizdis ir stereotipas reklamoje. Darbo tikslas: išsiaiškinti, studentų požiūrį į reklamas, kuriose yra naudojamas moters kaip sportininkės įvaizdis. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti reklamos ir įvaizdžio sampratas 2. Apžvelgti moters vaizdavimo stereotipo ir įvaizdžio santykį 3. Ištirti Lietuvos sporto universiteto studentų požiūrį į reklamas, kuriose vaizduojama moteris sportininkė Darbo metodai: • Mokslinės literatūros analizė, kurios metu analizuojama bei susisteminama medžiaga susijusi su moterų įvaizdžiu ir stereotipu reklamoje. • Anketinė apklausa, turizmo ir sporto vadybos studijų programos nuolatinių studijų 4 kurso studentų, siekiant išsiaiškinti požiūrį į reklamose pastebimą moters įvaizdį ir stereotipą. • Aprašomoji matematinė analizė. Rezultatai: Remiantis atliktu tyrimu, paaiškėjo, kad dažniausiai reklamoje vaizduojama moteris yra jauna (18-30 m.). Pastebimiausi moters sportininkės įvaizdžiai reklamoje – stipri, atkakli, nepažeidžiama, seksuali, graži, tobulų kūno linijų, stilinga moteris. Tačiau moters kaip sportininkės įvaizdis nebuvo dažniausiai vaizduojamas, lyginant su kitais moters įvaizdžiais. Rezultatai parodė, kad moters sportininkės vaizdavimas reklamoje, turi įtakos formuojant moters stereotipą visuomenėje. Daugiausia reklamoje pastebimi stereotipai - seksualios, puoselėjančios savo grožį moters. / Research subject: female athlete image and stereotype in advertising Research objective: to find out students towards advertising, in which is used female athlete image and stereotype. Research goals: 1. Discuss the advertising and image conception. 2. Review the relation between female stereotype and image 3. To find out students attitude, towards advertising in which is used female athlete image. Research methods: • An analysis of the scientific literature, which analyzed and organised material related to women's image and stereotype in advertising. • A questionnaire-based survey tourism and sports management graduate programs of study for students, standing 4 course in order to find out the attitude towards advertisements noticeable in woman's image and stereotype. • Mathematical descriptive analysis. Results: According to the study, it appeared that most advertising portrayed the woman as young (18-30). The most observed female athlete image in advertising are strong, persistent, invulnerable, beddable, beautiful, perfect body lines, stylish woman. However, a female athlete image has not been commonly depicted, as compared to the other woman image. The results showed that female athlete portrayal in advertising, have an impact on the shaping of the female stereotype in society. Most observed stereotypes in advertising are beddable, upholds its beauty woman.

Reklamoje galima rasti meninių priemonių, kalbos funkcinių stilių požymių ar perdirbtų kitų tekstų fragmentų, t. y. intertekstų, kurie padeda įgyvendinti reklamos tikslus ir tampa svarbia raiškos priemone. Reklamų intertekstualumas anksčiau nebuvo plačiai tyrinėtas, todėl yra tikslinga aptarti reklamose rastus intertekstus. Baigiamojo magistro darbo tema yra „Reklamų intertekstualumas“. Darbo tikslas yra išsiaiškinti, kokius intertekstinius elementus reklamų kūrėjai renkasi savo reklamoms, kokia vartojamų elementų raiška ir koks turinys perduodamas. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: surinkti tokį spausdintinių reklamų skaičių, kuris leistų tinkamai atlikti tyrimą ir suformuoti objektyvias išvadas, suklasifikuoti intertekstus ir juos apibūdinti, išanalizuoti intertekstualiųjų elementų raišką, nustatyti intertekstualiųjų elementų funkcijas reklamos tekste, apibendrinti tyrimą ir pateikti išnagrinėtų intertekstų vartosenos kryptis. Darbe yra tiriamos 110 spausdintinių reklamų. Pradžioje aptariamas intertekstualumas: kalbama apie intertekstualumo esmę, pateikiama intertekstualumo raiškos pavyzdžių. Praktinėje dalyje yra atliekamas reklamų tyrimas – kalbama apie intertekstualumo raišką spaudos reklamose. Spausdintinėse reklamose vartojamomis citatomis praplečiamas reklamos tekstas, argumentuojami teiginiai apie reklamuojamą prekę ar paslaugą, parodoma produkto vertė: palankiai apie jį mano ne tik adresantas, bet ir žinoma asmenybė. Kiti tekstai ar jų fragmentai... [toliau žr. visą tekstą] / There are found lots of artistic devices in advertisements. Lots of features of functional style of language or redone fragments from other texts (intertexts), help to implement the goals of advertisement and it becomes the important way of expression. The intertextuality in advertisement has not been widely studied earlier so it is appropriate to discuss the intertexts which are found in advertising. The Master thesis is „Intertextuality in advertisement“. The goal of the thesis is to find out what intertextual elements are chosen for advertisers in their advertisements, what is the expression of used items and what content is transferred. To achieve the goal the following tasks were solved: to collect the sufficient quantity of printed advertisements in order to do a research: to form objective conclusions; to classify intertexts and to describe them; to analyse the expression of intertextual elements, set functions of intertextual elements in advertisement texts and to describe them; to make conclusions of the research and submit the directions of using analysed intertexts. There are 110 printed advertisements analysed in the thesis. Firstly the intertextuality is discussed: the point of intertextuality, the examples of intertextuality are given. The research of advertisements is made in the theoretical part – it discusses the expression of intertextuality in printed advertisements. The quotations used in it help to extend the text, argue statements about products or... [to full text]

Darbo tikslas – apibrėžus požiūrio konstruktą reklamos tyrimams, nustatyti Kauno miesto jaunimo požiūrį į televizijos reklamą. Darbo tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: •Apibūdinti jaunimo grupę ir jos požiūrius; •Apžvelgti požiūrio teorijų charakteristikas ir modelius; •Apibūdinti jaunimo požiūrio į TV reklamą formavimosi procesą; •Apžvelgti reklamos tyrimų kryptis ir išnagrinėti pasirinktus jaunimo požiūrio į televizijos reklamą tyrimo metodus. •Atlikti jaunimo požiūrio į televizijos reklamą tyrimą ir pateikti rezultatus. Darbo objektas – jaunimo grupės požiūris į TV reklamą. Darbo metodai – literatūros analizė, sisteminimas, statistinių duomenų analizė, apklausa ir pirminių duomenų analizė. Darbą sudaro trys dalys, kurių pirmojoje yra pateikiami teoriniai jaunimo požiūrio į TV reklamą aspektai. Pirmiausia apibūdinamas jaunimas – kaip išskirtinė socialinė grupė. Tuomet apibrėžiamas požiūris, jo sudedamosios dalys ir charakteristikos, bei požiūrio teorijos ir modeliai. Apibūdinama televizijos reklama ir jos ypatumai, ir pateikiama jaunimo požiūrio formavimosi į TV reklamą schema, apibendrinanti pateiktus teorinius aspektus. Antrojoje darbo dalyje pirmiausia apžvelgiamos reklamos ir požiūrių į ją tyrimų rūšys. Tuomet nagrinėjami atlikti reklamos ir požiūrių į ją tyrimai, bei apžvelgiami šiuose tyrimuose taikomi metodai. Trečiojoje darbo dalyje pateikiamas jaunimo požiūrio į TV reklamą tyrimas Kauno mieste. Suformuojama apklausos į TV reklamą požiūrio tyrimo metodika... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to determine the attitude of young generation towards the television advertisement in Kaunas town, after presentation of attitude construct to advertisement researches. To reach this aim these tasks have been formulated: •To describe the young generation and its attitudes; •To present theories and models of the attitude; •To describe attitude formation process of young generation; •To describe the advertisement courses and explore research methods of the attitude of young generation towards the television advertisement, that was chosen. •To perform research of the attitude of young generation towards the television advertisement and present results. The object of this research work is the attitude of young generation towards the television advertisement. The theoretical aspects of the attitude of young generation towards the television advertisement have been explained in the first part of the work. These theoretical aspects include description of young generation, as an exceptional social group with their attitudes, definitions and theories of the attitude, and attitude formation process of young generation. The kinds of researches of advertisement and attitudes towards advertisement are presented in the second part of the work. The research results and analysis of the attitude of young generation towards the television advertisement in Kaunas are presented in the second part of the work. The volume of this work is 58 pages, in which 13 tables, 34... [to full text]

Siekdami įtikinti, kad reklamuojama prekė yra pati geriausia, reklamų gamintojai dažnai perdėtai išgiria prekės savybes. Suaugusiam žmogui nėra sunku atsirinkti kuri reklama klaidinanti, nes jis jau turi didelę vartotojo patirtį, bet vaikai labai dažnai tampa „reklamų aukomis“ ir visiškai pasitiki reklamose pateikiama informacija apie prekių savybes. Reklamų gamintojai puikiai supranta, kad pastaruoju metu vaikų balsas įgyja vis didesnę reikšmę renkantis prekes, ypatingai maisto produktus ar žaislus, taip pat dėl laisvalaikio praleidimo, todėl vis daugiau reklamų yra skirtos vaikams. Daugelis vaikų ir reklamų pamato daugiau nei suaugusieji, nes jau nuo pietų būna grįžę iš mokyklos. Iš vaikų auditorijai skirtų reklamų daugiausiai sudaro maisto produktų (ledai, saldainiai, bulvių traškučiai), žaislų ir mobiliojo ryšio reklamos, skatinančios pirkti papildymus ar užsisakyti įvairias mobiliąsias paslaugas reklamos. Maisto produktų reklamos ne tik skatina vaikus leisti tėvų pinigus perkant nelabai jiems reikalingas prekes, bet ir formuoja nesveikos mitybos įpročius ir gali įtakoti vaikų svorį. Darbe atskleidžiamos pagrindinės reklamos savybės. Pradžioje apžvelgiami visi veiksniai, įtakojantys vartotojų elgseną, paskui plačiau nagrinėjama reklama: jos sąvoka, funkcijos, tikslai bei rūšys. Pateikiama neverbalinės reklamos samprata bei apibūdinama psichografijos įtaką reklamai, apibrėžiama auditorijos esmė. Nagrinėjamas reklamos poveikis bei etika reklamoje. Toliau apžvelgiama vaikų... [toliau žr. visą tekstą] / Because younger children do not understand persuasive intent in advertising, they are easy target for commercial persuasion. Children are becoming consumers at younger ages and a variety of influences and experiences shape their consumer habits. Advertisers spent 100s of bilions of dollars a year worldwide encouraging, persuading and manipulating people into a consumer lifestyle. Advertisements today are not so much about the products but rather about the character of the consumers and how they should feel when they use or possess the advertised product. Messages to children are all about the happiness, social status or success which accompany the possession or consumption of a certain toy or type of food. Young children are increasing the target of advertising because of the amount of money they spend themselves, the influence they have on their parents spending and because of the money they will spend in the future when they grow up. Children require special consideration and protection with respect to advertising. Advertising of high calorie, energy-dense, nutrient-poor foods [foods high in fat, sugar and /or salt] should be restricted during television programming commonly viewed by significant numbers of children. Advertising regulations should take account of the age of the likely child audience, with younger children requiring greater protection.

Magistro darbo objektas – prevencinės komunikacijos kampanijos. Magistro darbo tikslas – nustatyti ir ištirti prevencinių komunikacijos kampanijų rengimo ir vykdymo specifiką. Pagrindiniai magistro darbo uždaviniai: pristatyti prevencinės veiklos procesą, pateikti komunikacijos kampanijų sandarą, išanalizuoti prevencinių komunikacijos kampanijų rengimo ir vykdymo ypatumus, nustatyti prevencinių komunikacijos kampanijų paveikumo kriterijus Magistro darbe autorė analizuoja prevencinės veiklos procesą. Apibūdinama jos svarbą visuomenės socialumo ugdymo procese. Aptariamos prevencinės veiklos vykdymo sritys ir priemonės. Detaliau analizuojama komunikacijos kampanijos sandara. Pateikiami efektyvios komunikacijos principai ir kriterijai. Apžvelgiami komunikacijos kampanijos tipai bei struktūra, kanalai ir pranešimų turinys. Taip pat analizuojamos prevencinės komunikacijos kampanijos. Atliekama prevencinės komunikacijos kampanijos „Augink atsakingai“ atvejo studija. Remiantis pasirinkta metodologija, analizuojami šio projekto komunikacijos elementai. Atsižvelgiant į atliktus tyrimus, vertinamas socialinės iniciatyvos „Augink atsakingai“ efektyvumas, profesionalumas. Darbo eigoje prieita prie išvados, jog prevencinių komunikacijos kampanijų paveikumui įtakos turi komunikacijos įtaigumas, sklaidos kanalai, tikslinės auditorijos ištirtumas ir komunikacijos priemonių tinkamumas. Visa tai padeda išsiaiškinti pasirinkti tyrimai, kurie turi itin didelę naudą kampanijų veiksmingumui. / As the prevention programmes stand at the apex of the society‘s welfare the campaign organizers get the responsible role in the social education process. The primary function of prevention activities is to develop the values of the nation. Providing people with qualitive information and expecting socially beneficial behavior change needs a lot of professionals of the reciprocal science fields. At this point one of the substantial elements of the prevention projects is the communication. The successful communication needs social marketing which includes the advertising and research. The social marketing needs to raise awareness, provide information and incite action. Social marketing facilitates the acceptance, rejection, modification, abandonment, or maintenance of particular behaviors by groups of individuals. Many successful organizations are recognizing that in order to raise awareness, provide information and incite action, they must pay attention to the needs and requirements of their customers. Therefore the research gets the essential role in the communication campaigns effectiveness. The implications and the challenges for the prevention field lie in the ability to do further research not only into the science of the disease and behaviors associated with substance abuse but also into the science of marketing and communication for positive behavior change. Prevention specialists designing programs need to be motivated to listen and learn before starting to speak and... [to full text]