Darbe nagrinėjamos psichologinių ir pedagoginių ugdymo(si) priemonių, socialinės aplinkos įtaka ir panaudojimo galimybės, ugdant Aspergerio sindromą turintį vaiką, bendrojo lavinimo įstaigose. / The paper analyzes the influence and usability of psychological and pedagogical education tools and the social environment educating a child with Asperger syndrome in the secondary schools.

This thesis attempts to extend the research in the Corporate Social Performance – Corporate Financial Performance relationship. The studies conducted previously display mixed findings with no unified evidence of the relationship direction and impact. This study reviews the existing literature on CSP and CFP as well as their link, identifying main problems and brings forward the concepts of strategic CSP and ad-hoc CSP. These concepts in a wider term are referred as CSP maturity. The main aim of this study is to investigate whether there is a relationship between company’s financial performance and CSP maturity and if the relationship is present, the relationship direction and causality. A study sample was constructed from large European banks and insurance companies. A panel data containing the information of 86 companies measured separately three times in three years period was analyzed. The empirical study used return on asset (ROA), return on equity (ROE) and return on sales (ROS) ratios for CFP operationalisation. CSP maturity was measured as years of continuous involvement into strategic CSP. The correlation analysis was build in order to verify the hypothesis about the CSP maturity and CFP relationship direction. Additionally the average mean of ROA, ROE and ROS was compared between the companies engaged in strategic and ad-hoc CSP. The weighted least squares regression, including several control variables was constructed to test two models of CSP maturity and CFP... [to full text] / Šiuo magistriniu darbu autorė siekia praplėsti įmonės socialnės veiklos (CSP) ir įmonės finansinių resultatų (CFP) sąryšio tyrimus. Ankstesnių tyrimų rezultatai yra prieštaraujantys ir nepateikiantys vienalyčių įrodymų apie šių dviejų kintamųjų ryšio kryptį bei stiprumą. Šis tyrimas apžvelgia ankstesnius tyrimus, atliktus siekiant ištirti ryšį tarp CSP ir CFP, identifikuoja pagrindines problemas ir pristato strateginės ir atsitiktinės socialinės veiklos sampratas. Šios sampratos apibendrintai yra vadinamos CSP branda. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra ištirti ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp CSP and CFP ir jei egzistuoja, nustatyti jo kryptį bei priežastingumą. Tyrimui naudojama imtis buvo sudaryta iš stambių Europos bankų bei draudimo kompanijų. Tyrimui buvo naudojami paneliniai duomenys, kurie buvo gauti 86 įmones matuojant 3 kartus tryjų metų periode. Tyrime įmonių finansiniai rezsultatai buvo matuojami turto grąžos (ROA), nuosavybės grąžos (ROE) bei pardavimų grąžos (ROS) rodikliais. CSP branda buvo matuojama nepertraukiamos strategines CSP veiklos metų skaičiumi. Koreliacijos analizė parodė neigiamą ryšį tarp CSP brandos ir įmonės finansinų rezultatų (koreliacijos koeficinetai kievienam finansiniam rodikiui buvo -0.438, -0.358, -0.350). Nepriklausomų imčių vidurkių palyginimo T-testas parodė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp ROA ir ROS rodiklių lyginant įmones, kurios CSP vykdė strategiškai ir atsitiktinai. Įmonės, kurios vykdė CSP atsitiktinai, jų ROA ir ROS... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro studijų baigiamąjį darbą sudaro: 62 puslapiai, 37 paveikslai, 12 lentelių, 60 šaltiniai, 4 priedai. Tyrimo objektas – kaimo socialinė infrastruktūra. Tyrimo tikslas – įvertinus Alytaus rajono gyventojų poreikius ir kaimo socialinės infrastruktūros sektorių būklę parengti socialinės infrastruktūros valdymo gerinimo scenarijus. Uždaviniai: 1. Atskleisti teorinius kaimo socialinės infrastruktūros valdymo aspektus. 2. Išanalizuoti Alytaus rajono kaimo socialinės infrastruktūros sektorių būklę. 3. Ištirti ir išanalizuoti Alytaus rajono gyventojų nuomonę apie kaimo socialinės infrastruktūros objektų tinklą ir paslaugas. 4. Nustatyti pagrindines kaimo socialinės infrastruktūros gerinimo kryptis siekiant Alytaus rajono darnios plėtros. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė, anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė, indukcija ir dedukcija, SSGG ir SOR analizės, grupavimas, grafinis vaizdavimas ir scenarijai. Buvo suformuota reprezentatyvi atranka, taikant atsitiktinės klasterinės atrankos tipą. Statistiniam tyrimo duomenų apdorojimui pasitelkta programinė įranga SPSS 14.0 (Statistical Package for Social Sciences). Tyrimo laikotarpis: 2006 – 2011 m. Pirmoje darbo dalyje buvo atlikta kaimo socialinės infrastruktūros (KSI) valdymo analizė, sukurtas KSI valdymo procesas, identifikuoti valdymą lemiantys veiksniai. Antroje darbo dalyje išanalizuota Alytaus rajono socialinės infrastruktūros būklė 2006 – 2011 m. ir atlikta anketinė apklausa (2010 – 11 – 01/... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Master studies consists of 62 pages, 37 figures, 12 tables, 60 references, 4 appendices. The work is written in Lithuania. Research object: rural social infrastructure. The aim of the research: to assess the population needs and condition of rural social infrastructure sector in Alytus district, to develop rural social infrastructure, to improve the management scenario. Objectives: • To explore the theoretical peculiarities of rural social infrastructure management; • To analyze the condition of social infrastructure sector in Alytus district; • To investigate and analyze the public opinion on the rural network and services of social infrastructure in Alytus district; • To identify the main direction of rural social infrastructure improvementr for sustainable development of Alytus district. Research methods: analysis and synthesis of scientific literature and statistical data, questionaire, the SWOT and SOR analyses, graphical representation, induction, deduction, graphic image and Scenario. The representative sample was formed on using random cluster sampling type. Statistical survey involving a data processing software SPSS 14.0 (Statistical Package for Social Sciences). Research period: 2006 – 2011. Research results: The first part analyzes theoretical concepts of rural social infrastructure (RSI) and its management. RSI management process is created and the factors of RSI management are identified. The second part analyzes the state... [to full text]

Mokyme plačiai naudojami informatikos mokslo pasiekimai, ryšiams tarp mokytojo ir besimokančiojo palaikyti yra naudojamos naujausios telekomunikacijų priemonės, taip pat vis svarbesnis tampa nuotolinis mokymas. E. mokymasis yra orientuotas į besimokantįjį, suteikia jam galimybę pasiekti mokomąją medžiagą bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, kur tik prieinamas interneto ryšys, o taip pat pakeičia ir mokytojo vaidmenį. Technologijos iš esmės keičia tradicinį mokymosi būdą ir plačiai jas pradėjus naudoti švietime esminiu rodikliu, tobulinant pedagogų profesinio rengimo sistemą, tampa mokytojų bei dėstytojų technologinės kompetencijos. Pedagogai, kuriems trūksta žinių, kaip naudotis technologijomis, pristabdo inovatyvių mokymosi metodų plėtrą bei inovacijų pateikimą besimokantiesiems. Šiai problemai spręsti sukurtas savivaldaus mokytojų mokymosi modelis virtualioje erdvėje, kuris padės realizuoti turimas technologines žinias, efektyviai organizuoti mokymosi procesą, bei labiau įtraukti mokinius į inovatyvių mokymosi metodų naudojimo procesą, naudojant nuotolinio mokymosi technologijas. / The teachers training field in Lithuania’s education system is not really design for today needs because quickly evolving information and communication technologies are changing the teaching and learning situation. Recently the documents about education systems improvement of the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania documents focuses attention on the teacher. The younger generation's future directly depends from the teacher, so there is a need to raise the prestige of the teaching profession, improve teacher training and to diversify their qualifications. There are many innovative computer technologies applied in the educational process which expands learning opportunities and transforms the traditional learning into e. learning which makes learning process more accessible, attractive and individualized, but not many teachers in Lithuania knows how to take the best of it. The self-directed teachers learning model in virtual space is implemented in the virtual learning environment Moodle supplemented with social networks interactions and synchronous communication which ensures convenient and smooth communication and collaboration. Also it gives opportunity to easier gather information on a specific topic or for a particular purpose. Using the model, teachers will be able to include emerging and constantly evolving ICT to the training process and will be able to apply not only traditional but also blended and distance learning methods and techniques in... [to full text]

Santrauka Socialinės politikos ekspertai teigdami, jog reikia skatinti naujų solidarumo, savanorystės ir veiksmingesnių bendruomeninių iniciatyvų plėtrą, akcentuoja savigalbos grupių ir jų asociacijų svarbą. Nepakankamas įvairių, dirbančių su klientais, specialistų dėmesys klientų patiriamam streso, stigmatizacijos, pablogėjusiam socialiniam funkcionavimui, emociškai neigiamiems jausmams, socialinio statuso pasikeitimo, tarpasmeninių santykių ir socialinių vaidmenų disfunkcijoms, reikalauja socialinius darbuotojus vadovautis aukščiausio lygio metodine kompetencija. Socialinio darbo metodinis veikimas – tai intervencija į kliento gyvenimą, siekiant asmens ir jo aplinkos patvaraus pokyčio, įgalinančio jį tolesnei savarankiškai ir sėkmingai gyvenimo praktikai. Savigalbos grupės yra vienas iš sėkmingiausių socialinio darbo metodų kurie taikomi koreguojant tarpasmeninių santykių problemas, susiformavusias negatyvias nuostatas ir elgesio modelius, neįsisąmonintus poreikius ir jausmus, tokiu būdu padedant klientams adaptuotis artimiausioje aplinkoje, bendruomenėje ir visuomenėje. Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau savigalbos grupių, tačiau jos yra mažai žinomos visuomenėje, gana uždaros, nebendradarbiauja tarpusavyje, o ir profesionalai nėra linkę jomis pasinaudoti, integruoti jas į teikiamą socialinę paramą klientams. Savigalbos grupės, kaip bendruomeninis reiškinys, yra išplitę įvairiose socialinės realybės srityse, tačiau yra painiojamos su kitomis... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The social policy experts argue that there is a need to activate the new forms of solidarity, voluntary movement and more effective comunity iniciatives. The most appropriate form is the self – development groups and their associations. The inadequate various professionals’ attention for the clients‘ level of the stress, stigmatization, the worsened social functioning, emotionally negative feelings, the changes of the social status, the inner relationships, the disfunction of the social roles, demand the social worker to manage the highest level in the methodical competence. The methodical action in social work is the intervention to the clients‘ environment, aiming at the personal and the external change that would influence the succesfull future well - being. The self – development groups are one of the most promising methods of social work which helps to correct the relationships with the others, the negative attitude and the behavior models, unconscious needs and feelings. In this way the cocial work clients would be helped to adapt in the foreseeable environment and society. During this decade in Lithuania the amount of the self-development groups is increasing but despite it the society is less informed about it, the groups themselves do not collaborate, are quite closed, the professionals yet are not motivated to integrate them into the social aid for the clients. The self-development groups as the communal phenomenon is outspreaded in the various social... [to full text]

Diskusijoje, vykusioje tarp Gadamer ir Habermas, socialinių mokslų ir tradicijos kontekstuose buvo nagrinėjami kalbos, istorijos ir supratimo ribų bei universalumo klausimai. Šioje diskusijoje dalyviai filosofiškai sprendžia pažinimo partikuliarumo ir istoriškumo problemas. Filosofinė hermeneutika, kaip universali žmogiškojo supratimo teorija, ir socialinė kritinė teorija, kaip disciplina, išlaisvinanti visuomenę nuo prievartos, supriešina savo pozicijas dėl supratimo ribų ir universalumo. Darbe išryškinamas ir nagrinėjamas svarbiausios hermeneutinės filosofijos ir socialinės kritinės teorijos sampratos. Diskusijos tarp Gadamer ir Habermas epicentre yra žmogiškojo pažinimo universalumo klausimas. Šios diskusijos pagrindą sudaro šešių kategorijų priešprieša: trijų Gadamer – dialogas, tradicija ir horizontų susiliejimas, ir trijų Habermas – komunikacinio veiksmo, gyvenimiško pasaulio ir idealios kalbinės situacijos. 1. Centrinis Gadamer filosofinės hermeneutikos klausimas – kalbinio ir istorinio supratimo universalumas, kuris traktuojamas kaip dialogo, tradicijos ir horizontų susiliejimo dialektika. Gadamer, sistemingai tirdamas objekto ir subjekto priklausymą istorijai, plėtoja universalaus, kalbiškai įtarpinto, istorinio supratimo galimybes. 2. Centrinis Habermas epistemologijos klausimas yra pamatinių kalbinio ir istorinio pažinimo principų universalumas, kuris įvardinamas komunikacinio veiksmo, gyvenimiško pasaulio ir idealios kalbinės dialektikos sampratomis. Habermas... [toliau žr. visą tekstą] / Problems of language, history and understanding have been approached in discussion between Gadamer and Habermas, in the context social sciences and tradition. The participants have philosophically analysed problems of particularity and historicity of understanding. Philosophical hermeneutics, as universal theory of human reason, and social critical theory, as a discipline which emancipate society from violence, contra positioned their positions on understanding limits and universality. This contraposition of main concepts of hermeneutical philosophy and social critical theory were highlighted in this research. There is a question of universality of human reason in epicentre of discussion between Gadamer and Habermas. Basis of the discussion consist of contraposition of six categories: three of Gadamer – dialogue, tradition and fusion of horizons and three of Habermas – communicative action, living world and ideal speech situation. 1. Universality of linguistic and historic understanding are the main questions of Gadamer philosophical hermeneutics. This universality is treated as dialectic of dialogue, tradition and fusion of horizon. Gadamer systematically inquired dependence of object and subject to the history and developed possibilities for universal, linguistically mediated, historical understanding. 2. Main question of Habermas epistemology is the question of universality of linguistic and historic principles. This problem is expressed in conceptions of communicative... [to full text]

SOCIALINIO DIALOGO IR SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS VAIDMUO PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOJE. Santrauka. Informacijos visuomenėje, keičiantis visuomeniniams, technologiniams procesams, socialinio dialogo ir socialinės partnerystės vaidmuo didėja visose srityse. Tai ypač aktualu psichikos sveikatos priežiūros srityje, nes visa sistema praranda autonomiškumą ir yra veikiama įvairaus lygio sąveikų, integruojami daugialypiai socialiniai santykiai. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė apima bendradarbiavimą, koordinavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, apsikeitimą informacija, teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Socialinio dialogo ir socialinės partnerystės svarba išryškėjo prasidėjus struktūriniams pokyčiams psichikos sveikatos srityje, nes reformos apima daugiasektorinę politiką, į kurią įtraukiamas platus partnerių ir suinteresuotųjų ratas. Prastas bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp teikiamų paslaugų ar skirtingų sektorių finansavimas veda prie prastos ir neefektyvios priežiūros. Tyrimo tezė. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė tampa sudėtine šiuolainės visuomenės dalimi, keičiasi psichikos sveikatos priežiūros problemų sprendimo būdai, įtraukiami nauji metodai ir naujos pagalbos teikimo fomos, tokios kaip socialinių partnerių tinklai, tarpdisciplininis komandinis darbas, stiprinama nevyriausybinių organizacijų ir pačių paslaugų vartotojų bei jų šeimų organizacijų įtaka. Raktažodžiai: socialinis dialogas, socialinė partnerystė, socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / THE ROLE OF SOCIAL DIALOGUE AND SOCIAL PARTNERSHIP IN MENTAL HEALTH CARE SYSTEM. Summary. With changes in societal and technical processes, the role of Social dialogue and social partnership in the Information society, have increased in all areas. This issue is crucial while talking about mental health care system. System is loosing its autonomy and is determined by interactions of different levels. Multiple social relations are integrated. Social dialogue in mental health care services include all types of negotiation, coordination, mediation and consultation, starting with the exchange of information. Social dialogue has proved particularly important in situations of structural change and reform in the health sector. Such situations are particularly complex, however, and take a long time to evolve. They involve a wide variety of social partners and stakeholders who have to deal with a long agenda of issues. Insufficient or bad cooperation and coordination between services; single-sector approaches and specific organizational objectives, budgets and activities, leads to ineffective and low quality care services. Thesis. Social dialogue and social partnership becomes a component of modern society. The problems of the mental health care system are solving by using new methods and forms, such as networks of social partners, interdisciplinary team work, capacity-building of NGO and representatives of services users and their families. Keywords. Social dialogue, social... [to full text]

Policininkai, kaip specifinė profesinė grupė, tarnyboje susiduria su trauminiais įvykiais, darbe patirtą stresą dažniausiai įveikia neigiamomis strategijomis. Šio tyrimo tikslas – nustatyti policininkų patirtų traumų padarinių ir veiksnių, susijusių su traumine patirtimi, ypatumus. Tyrimo uždaviniai buvo įvertinti subjektyvų pareigūnų trauminį patyrimą, potrauminio streso simptomatikos intensyvumą, nevilties išgyvenimo intensyvumą, patiriamą potrauminį augimą, gaunamą socialinę paramą. Tyrime dalyvavo 81 policijos pareigūnas, per pastaruosius 3 metus tarnyboje patyręs trauminį įvykį. Tyrime taikytos šios metodikos: Įvykio poveikio skalė – revizuota (IES-R) (Weiss, 2004; liet. k. Kazlauskas ir kt., 2006), Subjektyvaus trauminio patyrimo skalė (STP) (Kazlauskas, Gailienė, Šimėnaitė, 2007), Potrauminio augimo skalė (PTA) (Tedeschi, Calhoun, 1996; liet. k. Gailienė, Kazlauskas, 2005), Becko nevilties skalė (BHS) (Beck, Steer, 1988) ir parengtas specialus Policininko sukrečiančio įvykio ir potrauminio patyrimo klausimynas (sudarė darbo autorė). Tyrimas atskleidė, kad apie 60 proc. policijos pareigūnų profesinėje veikloje patiria trauminius įvykius. Dažniausiai traumines situacijas policininkai patiria tada, kai yra sunkiai sužalota arba nužudyta auka. Nepaisant trauminės patirties, neigiamų policininkų traumos psichologinių padarinių nenustatyta: silpna neviltis, maži potrauminio streso sutrikimo požymių rodikliai. Taip pat žemas potrauminio augimo lygis. Rezultatai rodo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Policemen, as a specific professional group, often encounter traumatic events at service and usually handle the stress experienced at work with the help of negative strategies. The purpose of this research is to determine the peculiarities of consequences of traumas and factors related to traumatic experience. The goals of the research were to assess the subjective experience of officers, symptomatics of post-traumatic stress disorder, intensiveness of the feeling of hopelessness, post-traumatic growth and social assistance received. 81 police officer who has experienced a traumatic event at service during the 3 recent years, participated in the research. The methods applied in the research are as follows: The Impact of Event Scale – revised (IES-R) (Weiss, 2004; Lith.: Kazlauskas et al., 2006), The Subjective Traumatic Experience Scale (STE) (Kazlauskas, Gailienė, Šimėnaitė, 2007), The Post-traumatic Growth Inventory (PTGI) (Tedeschi, Calhoun, 1996; Lith. Gailienė, Kazlauskas, 2005), Beck’s Hopelessness Scale (BHS) (Beck, Steer, 1998) and specially compiled questionnaires for policemen on a shocking event and post-traumatic experience (created by the author of this study). The research has revealed that about 60 percent of police officers experience traumatic events in their professional activities. Most frequently experienced traumatic situations by policemen are those, where there is a heavily injured, or killed victim. Regardless of traumatic experience, negative... [to full text]

Pilis, dažnai suvokiamas kaip vienas pagrindinių, šalia bažnyčios ir miesto, viduramžių visuomenės ir to laikmečio erdvinės struktūros reprezentantų, nesulaukė pakankamai dėmesio. Visų pirma, pilį reikia pradėti suvokti ne kaip statišką objektą, bet nuolat kintantį dinamišką reiškinį plačiame socioekonominiame ir sociopolitiniame kontekste. Būtent konteksto įsisąmoninimas dažnu atveju leidžia įžvelgti tam tikrus sunkiai identifikuojamus lūžius paties fenomeno viduje. Kita vertus, socialinės transformacijos, susiformavusi tam tikra politinė konjunktūra valstybės viduje neretai sąlygoja ir pačios pilies kaitą. Iš kitos pusės, pačios LDK vidinės struktūros netolygumai, kurie galėtų būti aiškinami tiek erdvinių-regioninių-administracinių valstybės skirčių sąvokomis, tiek ir su tuo koreliuojančiomis socialinėmis formomis, kurių genezė ir formavimasis, aiškintini skirtingos istorinės patirties, o taip pat gana nevienalyčių civilizacinių kelių perskyromis. Taigi, pačios LDK heterogeniškumas iškelia naujus klausimus ir problemas, bandant struktūriškai paaiškinti pilies kaip reiškinio ypatumus LDK. Visa tai, mums leidžia formuluoti pilies kaip struktūriškai kintančio, dažnai sąlygoto įvairių socioekonominių ir sociopolitinių pokyčių, fenomeno koncepciją, turinio ir formos prasme besiskiriančio nuo europinio ir regioninio kontekstų tiek savo raidos keliu, tiek tam tikromis socialinėmis formomis, kurios dažnu atveju atspindi pačios valstybės, mūsų atveju LDK, sąrangos ypatumus. Tuo... [toliau žr. visą tekstą] / The castle is often seen as one of the key, next to the church and the city, the medieval society of that time and spatial structure of representative. First of all, the castle must begin to understand not as a static object, but the constantly changing dynamic phenomenon in a broad socioeconomical and sociopolitical context. It is the context of realizing often allows to see some hard-identified fractures of the same phenomenon within it self. On the other hand, the social transformation, formed a political conjuncture state often leads to the castle changes of it self. On the other hand, the internal imbalances of GDL structure, which could be interpreted as the spatial-regional-administrative state heterogeneous concepts, and the correlation of social forms, the genesis and formation, the interpretation of the different historical experiences, as well as a review of several heterogeneous civilization ways. Thus, the heterogeneity of the GDL raises new questions and problems, trying to explain the structural features of the castle as a phenomenon of the Grand Duchy of Lithuania. All this allows us to formulate the castle as a structural variable, often related by various socioeconomic sociopolitical changes, a phenomenon of the concept, content and form of a difference between European and regional context in its development path, and in certain social forms, which often reflects the same state, in our case, GDL, architecture features. At the same time, the identification... [to full text]

Darbe stengiamasi išsiaiškinti, kokiais būdais įvairios socialinės ir kultūrinės grupės vertina praeities reliktus. Postuluojant socialinio kultūros paveldo verčių konstravimo idėją tyrime bandoma per socialinių institutų genezę ir raidą išsiaiškinti priežastis, kodėl vieni žmonės kultūros paveldo vertę įžvelgia pačiame objekte, jo išvaizdoje ir fiziniame materialume, kiti, tuo tarpu, linkę manyti, kad paveldas yra tai, ką norime matyti paveldu? Kokios yra socialinės skirtys tarp „vidinių“ ir „išorinių“ paveldo verčių? Darbe aiškinamasi, kaip institucionalizuoti diskursai tampa paveldo verčių priežastimi ir sukelia įvairius nesutarimus ne tik tarp visuomenės ir paveldo specialistų, bet ir pačių profesionalų tarpe. Chronologiškai ir problemiškai tiriami keturi, iš esmės skirtingi, tačiau tuo pačiu ir tampriais poveikių ryšiais susiję santykiai su praeities reliktais: teisinis-administracinis, mokslinis, visuomeninis ir komercinis. Nuo XIX a. antros pusės Profesionalusis paveldo diskursas vienija administracinį-teisinį ir mokslinį santykius ir vis dar tebėra gyvybingas nacionalinių paveldosaugų lygmeniu. Tam įtakos turi ir šiame darbe atskleidžiamas konfrontatyvus oficialiosios paveldosaugos pobūdis. Kita vertus, komercinis santykis iliustruoja iš pirmo žvilgsnio priešingus postmodernios visuomenės poreikius. Geriau įsigilinus galima pastebėti, kad komercija sėkmingai interpretuoja oficialiosios paveldosaugos įprasmintas paveldo vertes, tik daro tai savais postmodernizmui... [toliau žr. visą tekstą] / This work intends to reveal the ways that social and cultural groups attribute various types of values to the objects remaining to us from the past. The research is based on the idea of social constructing and tries to dig in to the past of different social institutes in order to understand why some people admire the past relicts for its “internal” value and others do not. Work examines different discourses as a way’s of institutionalized thinking in M. Foucault’s sense and tries to reveal the reasons of today’s misunderstandings that a common among heritage professionals and society and even specialists themselves. The research chronologically and problematically analyzes four different and at the same moment interconnected approaches to the phenomena of cultural heritage: administrational, academic, societal and commercial. Analysis of those approaches suggests some insights on the origin of social factors of cultural heritage valuing. On the basis of Authorized Heritage Discourse the unity of administrational and scholar methods is still vital in national heritage protection systems and one of the objectives of this work was to examine the most common ways of different “innate” values getting into conflict. The research successfully illustrates how academic approach to the past influences heritage politics and what role it takes in value identification and legitimating the role of specialists. The transcendence of Modernity to Postmodernity simultaneously in society and in... [to full text]