In accordance with cultural and literary theology the purpose of the study is to research Leonardas Andriekus’ (1914-2003) personality, his cultural and literary activities. In this work there are used biographical, cultural theology, literary theology and correlation methods. Searching for an appropriate theoretical base it was chosen Lev Karsavin’s (1992) a theory of a personality, philosopher Maceina’s considerations and theoretical insights while analysing Christian universalism and theology of culture (1991, 1993), Joseph Ratzinger's (1999) concept of death and eschatology as well Paul Tillich’s (1995) theology of culture. In the study there has been examined the formation of Christian universalism and concept of a universal personality in Lithuania, a paradigm of theology of culture, concepts of the theologies of art and literature. Andriekus’ life since his birth till the magazine “Aidai “ was moved into Lithuania also has been analysed. There has been disclosed Andriekus’ personality formation and his determination to the priesthood, which later was leading him towards the cleric path. There also have been highlighted Andriekus’ cultural ties with compatriots. In the work there is also being analysed his relationship with Lithuanian artists, writers and other representatives of culture. There have been presented his activities as a leadership of Lithuanian Writers' Society. There has been analysed his relationship with the magazine “Aidai” where he was working... [to full text] / Tyrimo tikslas remiantis kultūros teologija ir literatūros teologija ištirti Leonardo Andriekaus (1914-2003) asmenybę, jo kultūrinę veiklą bei literatūrinę kūrybą. Darbe naudojamasi biografiniu, kultūros teologijos, literatūros teologijos ir koreliacijos metodais. Ieškant tinkamo teorinio pagrindo, buvo pasirinktos Levo Karsavino (1992) asmenybės teorija, filosofo Maceinos svarstymai bei teorinės įžvalgos analizuojant krikščioniškąjį universalizmą ir kultūros teologiją (1991; 1993), Josepho Ratzingerio (1999) mirties ir eschatologijos samprata bei Paulo Tillicho (1995) kultūros teologija. Tyrime išnagrinėtas krikščioniškojo universalizmo formavimasis ir universalios asmenybės samprata Lietuvoje; išanalizuota kultūros teologijos paradigma, meno teologijos ir literatūros teologijos samprata. Ištirtas Andriekaus gyvenimas nuo jo gimimo iki žurnalo „Aidai“ perkėlimo į Lietuvą. Atskleistas asmenybės susiformavimas ir apsisprendimas kunigystei, kuris vėliau vedė link dvasininko kelio. Išryškinti Andriekaus kultūriniai ryšiai su tėvynainiais. Analizuoti jo santykiai su lietuvių menininkais, rašytojais, kultūrinininkais. Pristatyta jo veikla vadovaujant Lietuvių rašytojų draugijai. Analizuoti jo santykiai su žurnalu „Aidai“, kuomet jis buvo bendradarbis ir vyr. redaktorius. Išnagrinėta Andriekaus publikuota ir nepublikuota poezija. Analizuotas universalus laikas per kairos ir chronos prizmę; sakralios erdvės, kur įvairūs Palestinos vietovardžiai siejami su Lietuvos vietovardžiais... [toliau žr. visą tekstą]

Pasaulyje ir Lietuvoje yra atlikta daug įvairių specialybių studentų judėjimo gebėjimų, jų fizinio aktyvumo nustatymo tyrimų. Nustatyta, kad vyresnių klasių mokinių, studentų fizinis aktyvumas yra nepakankamas. Merginos dar mažiau fiziškai aktyvios už vaikinus. Remdamiesi šių tyrimų rezultatais mokslininkai teigia, kad kasmet blogėja studentų sveikata, didėja sergamumas, prastėja ir su sveikata susijusios fizinės ypatybės (Poteliūnienė ir kt., 2007; Baceнкoв, 2008; Juškelienė, Ustilaitė, 2009; Dadelo ir kt., 2010). Mūsų universiteto kūno kultūros specialybės studentų per dešimt pastarųjų metų judėjimo gebėjimai turėjo tendenciją blogėti, o studenčių bėgimų, šuolių, metimų rezultatai reikšmingai pablogėjo (Radžiukynas, Žilinskienė, Kemerytė-Riaubienė, 2013). Mažiau žinoma, koks kūno kultūros specialybės studentų fizinis aktyvumas, kokie jų judėjimo gebėjimų rodikliai, kokią įtaką fizinis aktyvumas daro judėjimo gebėjimams (Mishigoj-Durakivich, 1998; Radžiukynas, Kemerytė-Riaubienė, 1999; Radžiukynas ir kt., 2000; Meckel et. al., 2011; Nikolaidis, Sacklova, 2011). Todėl aktualu tirti kūno kultūros studentų judėjimo gebėjimus, fizinį aktyvumą ir šių rodiklių tarpusavio ryšį. Todėl kyla probleminis klausimas: Koks ryšys tarp kūno kultūros specialybės studentų fizinio aktyvumo studijų sąlygomis ir judėjimo gabėjimų rodiklių? Hipotezė – tikėtina, kad kūno kultūros specialybės studentų fizinis aktyvumas studijų sąlygomis gerina jų judėjimo gebėjimų rodiklius. Tyrimo objektas - LEU... [toliau žr. visą tekstą] / There are many researches performed worldwide as well as in Lithuania about students` of different ratings movement skills and physical activeness. It is revieled, that higher grade students lack physical activeness. The girls tend to be more inactive than boys. According to this finding, the researchers claim, that there is a tendency of annualy declining students` health, the growing morbidity and physical education skills (Poteliūnienė et al., 2007; Baceнкoв, 2008; Juškelienė, Ustilaitė, 2009; Dadelo et al., 2010). In the recent 10 years there has been a tendency of decreasing movement skills of male students studying in our university, moreover female students have demonstrated weaker results in track, jumping and trowing events (Radžiukynas, Žilinskienė, Kemerytė-Riaubienė, 2013). There is less information about the physical education students` physical activeness. There is no evidence about the index of their movement skills and what influence might the physical activeness make to their movement skills (Mishigoj-Durakivich, 1998; Radžiukynas, Kemerytė-Riaubienė, 1999; Radžiukynas et al., 2000; Meckel et. al., 2011; Nikolaidis, Sacklova, 2011). For this reason, it is relevant to explore the movement skills of physical education students, as well as their physical activeness and the relation between these two indexes. The problem of the fianl thesis is to investigate what is the relation between physical activeness and movement skills indexes of physical education... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – gestai emblemos. Darbo tikslas – išanalizuoti ir parodyti gestų emblemų kaitos ypatumus lyginat gestus emblemas naudojamus skirtingų generacijų grupių atstovų. Darbo uždaviniai pateikiant atliktų tyrimų duomenis, rezultatus, remiantis teorinėmis įžvalgomis išanalizuoti teoriškai ir emyriškai patvirtintus duomenis apie gestus emblemas, jų santykį su verbaliniu kodu, kultūra per se, naudojimo ir kaitos ypatybes; atlikus empirinį tyrimą, interviu – nustatyti ir įvertinti kaip skiriasi gestai emblemos, jų naudojimas, suteikiama reikšmė skirtingose generacijose; nustatyti kaip pakito gestai emblemos Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius. Išanalizavus mokslinę literatūra, taikant bendruosius (aprašomasis, sisteminis, analitinis) metodus bei remiantis analoginiu ir indukciniu metodais, prieita prie išvados, kad gestai emblemos yra konvencinio pobūdžio gestai, kurie dalyvaudami kultūros kaitos procesuose kinta, panašiai kaip kinta žodinė kalba, o jų kaitos ypatybės konkrečioje kultūroje geriausiai matomos lyginat skirtingų generacijų leksikonus. Gestai emblemos kaip ir žodinė kalba, yra kultūriniai segmentai. Jų sukūrimą, įtraukimą į kasdienį individų leksikoną, jiems priskiriamos reikšmės, jų vizualinės išraiškos formos sukūrimą ir kitimą įtakoja kultūros kaitos ir raidos procesai: materialinių ir dvasinių kultūrinių vertybių kaita, kultūrų difuzijos, integracijos, niveliacijos, asimiliacijos procesai, taip pat socialinio, ekonominio... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the final Master work is about emblematic gestures. The paper aims to analyze and to indicate change of emblematic gestures comparing their usage in different generations. The main tasks carried out in the work are to analyze theoretically and empirically verified data about emblematic gestures, their relationship with verbal code and culture as such, use and change specific features; After doing empirical study interview – the paper also aims to establish and to evaluate differences of emblematic gestures, their usage and their meaning in different generations; to show how emblematic gestures have changed in Lithuania due to last two decades. There are carried out thesis – emblematic gestures change as changes culture in which they are used and comparing emblematic gestures used in different generations, we can make inferences about their change. In order to ground thesis, theoretical data was collected and empirical research was held. The analysis of scientific literature had showed that most of emblematic gestures are cultural borrowings and that their changes in visual form and meaning are influenced by culture. Emblematic gestures as oral language are elements of culture. They are creation and usage in everyday talk. The meaning and form that they gain are influenced by the processes of cultural change and development: creation of material and spiritual values, processes of cultural integration, nivelation, assimilation also the change of political... [to full text]

Kultūros paveldas yra kiekvienos šalies skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų, gyvenančių joje, istorinės raidos ir kūrybos rezultatas, visuomenės evoliucijos liudytojas. Pagal išlikusias materialines ir dvasines vertybes, galime daug pasakyti apie tos šalies ir joje gyvenančių tautų istorinę raidą, pasiekimus ir praradimus. Išsaugoti kultūros paveldą, kurio visumą sudaro ir dar neištirta bei nesaugoma paveldo dalis, yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos paveldosaugos sistemos uždavinių. Kultūros paveldo įvairovė bei savitumas pasakoja apie šalies istorinę praeitį, kelia valstybės ir tautos pasididžiavimą, ugdo naujos kartos patriotizmą. Šiame darbe galime išskirti kelias problemas: 1) Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklos įvertinimas paveldosaugos sistemoje. Įvertindami Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą paveldosaugos sistemoje, apžvelgsime šio skyriau nuveiktą darbą nuo 1990 iki 2005 metų.; 2) kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas Lietuvos kultūros paveldui. Šio darbo aktualumą nulemia poreikis ne tik pristatyti Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą, bet ir išaiškinti atliekamo darbo vertes bei svarbą didesniajai Lietuvos visuomenės daliai, tuo pačiu išsaugant kultūros vertybes Lietuvos kultūrai. Tam, kad įvyktų įpaveldinimo procesas, reikia, kad jos būtų pripažintos ir vertintinos ne tik specialistų, bet ir visos visuomenės. Atlikus darbą galime daryti tokias išvadas... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural heritage bears witness to the evolution of society and is the result of the work and historical development of the discrete groups and ethnic communities living in each country. We can tell much about the historical development, achievements and losses of a country and the nations living within it by examining surviving material and cultural values. One of the key tasks for the heritage protection system of the Republic of Lithuania is the protection of the cultural heritage, which also includes that portion of the heritage as yet unexamined and unprotected. The diversity and individuality of its cultural heritage tells of the country’s historical past, instills pride in the nation and state and teaches the upcoming generation patriotism. Several problems are addressed in this work: 1) the assessment of the activity of the Division for Export of Cultural Values within the Lithuanian heritage protection system, considered from 1990 to 2005; 2) The conservation for the Lithuanian cultural heritage of movable cultural values. This work is made topical not just by the need to present the work of the Division for Export Control of Cultural Values, but also to explain the value and importance of the work performed there for the broader Lithuanian society, at the same time protecting cultural values for Lithuanian culture. In order for the process of transmitting heritage to take place, these cultural values must be recognized and appreciated by society as a whole, and not... [to full text]

Lietuvos paveldosaugos pradmenys įžvelgiami jau XIX amžiuje. Būtent tada inteligentijos sluoksniuose pastebimas aktyvesnis susidomėjimas kultūros paveldu, jo supratimu bei apsauga. Taigi, paveldosaugos sistema yra palyginus jauna sritis, su kiekviena diena vis labiau prasiskverbianti į visuomeninį gyvenimą ir tampanti neatsiejama jo dalimi. Vis dažniau informacijos sklaidos tarnyba nagrinėja kultūros paveldo apsaugos aktualijas. Deja, nedaug dėmesio skiriama kultūrinio palikimo išsaugojimo ištakoms bei pioneriams-romantikams, dirbusiems šitoje srityje susižavėjimo Vilniaus krašto kultūros palikimu vardan, įžvelgusiems jo istorinę, tautinę ir ideologinę svarbą. Lietuvos paveldosaugos srityje ypač nusipelnė Lietuvos mokslo draugija (toliau – LMD) ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija (toliau – VMBD). Jos susikūrė 1907 m., lygiagrečiai veikė visą tarpukarį. Draugijų veiklos sritys ir tikslai panašus. Abiejų organizacijų nariai aktyviai ir entuziastingai stengėsi išsaugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) kultūrinį palikimą. Tik XX a. pradžioje politinė situacija, padalijusi Lietuvos žemes į dvi stovyklas, sukėlė, kaip rašoma draugijų susirašinėjimo dokumentuose, dirbtinę konfrontaciją. Lietuvos istoriografijoje LMD darbai susilaukė daugiai dėmesio, negu VMBD. Apie Draugiją daug žinių suteikia Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai, veiklos ataskaitos. Vertinga yra VMBD surinkta ikonografija, naudojama šių dienų specialistų. Apie VMBD veiklą... [toliau žr. visą tekstą] / First steps of the heritage preservation in Lithuania are penetrated in 19th century. Greater interest in cultural heritage, its comprehension and preservation among eggheads it is noticed namely then. So, the system of heritage preservation is comparably a young sphere, which momentarily day-after-day infiltrates into a social life and becomes integrant. Cultural heritage preservation topicalities are more frequently examined presently by the mass media. Unfortunately, not enough attention is paid to fountainhead of the cultural heritage, as well as to pathfinders-romanticists who worked in this field fascinated by Vilnius region cultural heritage and envisaged its historical, ethnic and ideological significance. Science Society of Lithuania (further – SSL) and Vilnius science mates’ union (VSMU) in the field of heritage preservation have commanded notably. Societies were established in 1907 and functioned in parallel during the whole inter-war period. Goals and activity fields of both societies were alike. Members of both societies actively and enthusiastically attempted to retain the cultural heritage of the Grand Duchy of Lithuania (GDL). And only at the beginning of 20th century when Lithuania under influence of political situation was divided into two camps, an artificial contrariety aroused between them, as is known from the correspondence of the societies. Works of SSL attained more attention of the Lithuania’s historiography than works of VSMU. Documents, activity... [to full text]

Pasaulyje vykstantys ekonominės krizės procesai, jos padariniai, įtakojantys visą valstybės gyvenimą, taip pat ir mokesčių sistemą, verčia kalbėti apie jų įtaką mokesčių kultūros pokyčiams. Siekiant pagrįsti mokesčių kultūros tyrimų svarbą, darbe pateikta mokesčių ir kultūros sąryšių bei mokesčių sistemos analizė (filosofiniu, socialiniu – kultūriniu, teologiniu aspektais). Disertacijoje pateikta sisteminė mokesčių kultūros sampratos ir jos formavimosi prielaidų analizė, patikslinta mokesčių kultūros samprata, pagrįsti mokesčių kultūrą sąlygojantys veiksniai. Mokesčių kultūros vertinimo prielaidos patikrintos, įvertinus mokesčių kultūrą sąlygojančių veiksnių atsispindėjimą makroekonominiuose rodikliuose ir atlikus Lietuvos mokesčių mokėtojų nuomonės tyrimą mokesčių kultūros sampratos tikrinimui ir ją sąlygojančių svarbiausių veiksnių nustatymui. Suformuotas sisteminis mokesčių kultūros vertinimo modelis apima mokesčių kultūrą sąlygojančių veiksnių tikslinimą ir sisteminimą, svarbiausių veiksnių nustatymą ir išskyrimą, rodiklių įvertinančių šiuos veiksnius parinkimą ir pagrindimą, mokesčių kultūros vertinimo matematinio modelio formavimą ir jo tikrinimą bei universalaus mokesčių kultūros vertinimo modelio pagrindimą. Modelis atspindi mokesčių kultūros kaip požiūrio ir elgsenos sintezės vertinimą. Sudarytu ir empiriškai ES šalių pavyzdžiu patikrintu modeliu gali naudotis bet kurios šalies su apmokestinimu susiję dalyviai ar jų grupės ir ypač politikai, mokesčių administratoriai... [toliau žr. visą tekstą] / The processes of the global economic crisis and its effects affecting the whole life of the State, including the tax system, require examination of their influence on changes in tax culture. To justify the importance of tax culture research, analysis of links between taxes and culture and the tax system from philosophical, social-cultural and theological aspects are presented in the dissertation. The dissertation presents the systematic analysis of the conception and preconditions for formation of the tax culture, specifies conception of the tax culture, and identifies factors affecting the tax culture. Assumptions concerning assessment of tax culture have been validated by assessing how factors determining the tax culture are reflected in macroeconomic indicators, by means of taxpayer opinion survey for specification of the conception of tax culture and for determination of the key factors determining it. The four stages are included into the systematic Tax Culture Assessment Model, which encompasses specification and systematization of factors affecting the tax culture, identification of the most important factors, selection and justification of the indicators reflecting those factors, development and validation of the mathematical model for assessment of the tax culture, and substantiation of universality of the Tax Culture Assessment Model. This model reflects assessment of the tax culture as a synthesis of attitudes and behavior. The developed model was validated on the... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Leidybos programa. Darbo tikslas – 2005–2006 m. minėtos institucijos paramos leidybai situacijos analizė. Pagrindiniai uždaviniai: išanalizuoti 2005 m. ir 2006 m. leidėjų pateiktas paraiškas; išanalizuoti 2005 m. ir 2006 m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos teikiamos paramos pokyčius ir juos įtakojusius faktorius; išsiaiškinti 2005 m. ir 2006 m. trijų didžiausią valstybinę paramą gavusių leidėjų paramos realizaciją; išsiaiškinti, kokios nuobaudos skiriamos, neįvykdžius pasirašytos sutarties reikalavimų; įvardyti valstybinę paramą iš Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos gaunančiųjų prioritetus prieš jos negaunančiuosius arba gaunančiuosius labai mažą. Naudojantis lyginamąja duomenų analize, padaryta išvada, kad 2005 m. grožinei, mokslinei humanitarinei, kultūros paveldo, vaikų literatūrai, muzikos ir meno knygoms skirta 2 proc. mažiau pinigų negu 2006 m. Statistinės dokumentų analizės ir sintezės metodo pagalba nustatytos pasikartojančios paramos teikimo tendencijos: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija remia nekomercinę literatūrą, finansavimui gauti padeda pakartotinai kitais metais tam pačiam leidiniui pildoma paraiška; to paties autoriaus daugiau negu vienai knygai per metus parama teikiama ypatingai retai, nesvarbu, paraiškas teikia tas pats ar atskiri leidėjai; mokslinės literatūros knygoms prašomos didesnės sumos nei grožinės literatūros, tad ir su jų pavadinimais paraiškų skaičius... [toliau žr. visą tekstą] / “The Support of the Ministry of Culture of Republic of Lithuania for Publishing Activities in 2005-2006” (summary) A partial support for book publishing is provided via the special programme of the Ministry of Culture of Republic of Lithuania since the year 1997. This programme is the object of the Thesis. The goal of the Thesis is an analysis of the situation of the support for publishing activities from the said institution in 2005-2006. In course of striving for the goal, the following tasks were solved: 1. to analyze applications submitted by publishers in the years 2005 and 2006; 2. to analyze the changes of the support provided by the Ministry of Culture of Republic of Lithuania in the years 2005 and 2006 and the factors that affected them; 3. to carry out the investigation “Implementation of publishing-related projects partially financed by the state”. In course of the investigation, the lists of books published by the publishers provided with the largest support of the state in 2005-2006 (in the year 2005 – “The Publishing-house of the Union of Lithuanian Writers”, “Baltos lankos” and UAB “Aidai-echoes”; in the year 2006 - “The Publishing-house of the Union of Lithuanian Writers”, UAB “Versues Aureus” and UAB “Kronta”) were reviewed looking for publications supported by the Ministry of Culture of Republic of Lithuania. In this way, it was tried to clear up whether all publications partially supported by the state were really published, what penalties were imposed in... [to full text]

Magistro darbo objektas - Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas pradinėje mokykloje. Darbo tikslas - išanalizuoti pradinės mokyklos ugdymo turinį. Hipotezė - Tarpkultūrinei komunikavimo kompetencijai (TKK) skiriama mažai dėmesio pradiniame ugdyme. Tarpkultūrinės temos dažniausiai nagrinėjamos pasaulio pažinimo pamokose. Uždaviniai: Išsiaiškinti kompetencijos sąvoką; Išnagrinėti kompetencijos rūšis; Atskleisti pagrindinius tarpkultūrinės kompetencijos bruožus; Išnagrinėti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo pradinėje mokykloje bruožus, raidą. Išanalizuoti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo pradinėje mokykloje reikšmę ir specifiką; Metodai: mokslinės, metodinės literatūros analizė ir nagrinėjimas, mokslinių straipsnių nagrinėjimas, dokumentų analizė. Magistro darbe remiamasi Europos tarpkultūrinio bendravimo standartais, Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais, moksline ir metodine literatūra, straipsniais, W.B.Gudykunst Tarpkultūrinės komunikacijos modeliu (TKK). Darbas susideda iš trijų dalių, kurios pasiskirsčiusios į potemes. Darbe išsamiai analizuojama ir nagrinėjama kompetencijos sąvoka, tarpkultūrinio ugdymo bruožai, savybės, kompetencijos ugdymo reikšmė. Pasitelkus išanalizuotą metodinę ir mokslinę literatūrą buvo parengtos tyrimo lentelės pagal W.B.Gudykunst TKK modelio kriterijus. Tyrimo objektas - pradinio ugdymo 1- 4 klasių mokymo vadovėlių ugdymo turinys. Praktinėje dalyje analizuojami gauti rezultatai, pateikiama bendra pradinio ugdymo TKK temų... [toliau žr. visą tekstą] / The increasing migration of the European nations are increasingly faced with different populations. Probably the first time of these, traditionally migration nations have to accept the new immigration of people identity. This process affects a range of institutions and their functions in society. Particularly noticeable changes in government policy, law and education. There is multiculturalism for a long time in latter area in Europe. Today's classrooms have united many different cultures, languages, ethnicities, religions, etc. Master's thesis object – Education of Intercultural Competence in Primary School. Work objective – to analyse the substance of the primary school. Hypothesis - intercultural communication competence (ICC) paid little attention to primary education. Intercultural topics are common considered in the class of world knowledge. Objectives: Explore the concept of competence, explore competence types; reveal the main features of intercultural competence; Examine education of intercultural competence in primary school characteristics, evolution; To analyze the importance and specificity of intercultural competence in primary school; Master's work may be useful to educational institutions and educators, publishers and textbook creation groups, for teachers, students and educators of communication, culture, events management disciplines. Master's work is based on the promotion of intercultural communication standards of Europe, common programs and educational... [to full text]

The scientific problem of the dissertation: what attitudes on characteristics of linguistic communication competence dominate among physical education teachers considering their attitudes both on linguistic communication competence, and on communication in social situations? The research object – attitudes on linguistic communication competence and communication in social situations. The scientific solution of the research object that corresponds the research subject is oriented to the detection of verbal communication competence in native (Lithuanian) speech of physical education teachers as well as to the evaluation of their attitude on communication in social situations. The aim of the research was to disclose physical education teachers‘ attitudes on pedagogical communication as the determinants of pupils‘ approach to physical self-education. The following statements substantiate scientific novelty of the research: in theoretical aspect the competences of a physical education teacher in revealing the role of linguistic communication competence in native (Lithuanian) speech were analysed, the peculiarities of the attitude of physical education teachers on communication competence were revealed, the features of the attitude of physical education teachers on communication in social situations were evaluated, the links of the attitude of the components of physical education teachers on linguistic communication competence in native (Lithuanian) speech and the attitude on... [to full text]

The concepts of translation and culture as well as the change in the perception towards these phenomena are revealed in the theoretical part of this study. As Indian cultural phenomena are the subject of the work, the notion of cultural realia, different their classifications and possible translation procedures are also supplied. It was noticed that cultural realia comprise not only linguistic aspects in ‘translating’ different cultures but non-linguistic elements as well, therefore, cultural phenomena becomes the more adequate definition. In the empirical part of the study, the novels of Salman Rushdie and their translations are analysed in order to investigate how Indian cultural phenomena are translated into Lithuanian. The results obviously proved that translation procedures of naturalization and notes, additions, glosses are the most frequently applied. Though numerous Indian cultural phenomena have been rendered with explanations for the readers, there are more cases where additional information would be appreciable in the translations of Rushdie’s works. / Teorinėje šio darbo dalyje aptariamos vertimo bei kultūros sąvokos, atskleidžiama, kaip kito požiūris į šiuos reiškinius laikui bėgant. Kadangi darbo objektas – indų kultūros reiškiniai, darbe apibrėžiama kultūrinių realijų, su kuriomis gana ilgai buvo siejama vertimo mokslų problema, sąvoka, pateikiamos skirtingos jų klasifikacijos bei galimos vertimo procedūros. Pastebėta, kad vertimo procese kultūrinės realijos neapsiriboja vien lingvistiniais aspektais, todėl tikslesnis tampa “kultūrinių reiškinių” pavadinimas. Empirinėje šio darbo dalyje nagrinėjami Salman Rushdie romanai ir jų vertimai. Analizės metu stebima, kaip šie indų kultūros reiškiniai verčiami į lietuvių kalbą. Gauti rezultatai akivaizdžiai parodo, jog daugiausia surinktų pavyzdžių vertimo metu buvo tiesiog perkelti, pritaikant lietuvių kalbos rašybos taisykles ir/arba pasitelkiant papildomą informaciją, pastabas ar išnašas pačiame tekste, puslapio apačioje ar specialiuose aiškinamuosiuose straipsniuose knygos gale. Nors daugelis šiuose romanuose rastų indų kultūros reiškinių į lietuvių kalbą perteikti su paaiškinimais, tačiau pastebėta nemažai atvejų, kurie nebuvo paaiškinti arba kuriuos vertėtų paaiškinti plačiau.