Pastaraisiais metais augant kelių transporto sektoriui didėja konkurencija tarp vežėjų. Siekdami užimti kuo didesnę rinkos dalį bei gauti kuo daugiau pelno, dažnai vežėjai siekia sutrumpinti pervežimų laiką pažeisdami nustatytas vairuotojų darbo ir poilsio laiko reguliavimo taisykles. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, o taip pat užtikrinti mobilių darbuotojų, kurie dirba ypatingomis darbo sąlygomis, sveikatą bei pagerinti eismo saugumą keliuose, būtina specialus darbo ir poilsio laiko reguliavimas, nustatytas Europos Sąjungos bei tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuva įstojusi į Europos Sąjungą įsipareigojo perkelti į nacionalinę teisę bendrus reikalavimus, susijusius su darbo ir poilsio laiku, tačiau perkeliant teisės aktus kyla problemų, apie kurias mažai diskutuojama. Todėl magistro baigiamojo darbo tikslas yra išnagrinėti kelių transporto darbuotojų darbo ir poilsio laiko reguliavimo ypatumus, atskleisti ir išanalizuoti šių darbuotojų darbo ir poilsio laiko reguliavimo ypatumų problemas ir pateikti pasiūlymus dėl reguliavimo tobulinimo. Remiantis tarptautiniais, Europos Bendrijos ir nacionaliniais teisės aktais, darbe analizuojama prielaidos diferencijuotam kelių transporto darbuotojų darbo reguliavimui bei darbo ir poilsio ypatingo reguliavimo tikslai, nagrinėjama specialūs pagrindiniai tarptautiniai, Europos Bendrijos bei nacionaliniai teisės aktai, reguliuojantys kelių transporto darbuotojų darbą, lyginama šiuo metu galiojantys ir jais pakeisti teisės aktai... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years competition between carriers has been growing simultaneously with road transport sector. With the aim to cut as large piece of market and to make as big profit as it is possible carriers often strive for shortening transportation period by violating the set rules for driver‘s work and rest time. In order to ensure fair competition and health of mobile employees, which work in particular conditions, as well as to improve road traffic safety, specific work and rest time control, in particular the one set out by legal acts of the European Union and international laws, is in urgent need. Having entered the European Union Lithuania has like-for-like undertaken to transfer general requirements related to work and rest time to its national law, however, such transfer causes considerable amount of problems, which have not been discussed widely and in greater detail. Therefore, the aim of this MA thesis is to analyze work and rest time control peculiarities of road traffic sector employees, to reveal and discuss problems related to such control and make offers on its improvement. Following international and national laws and legal acts of the European Union, this paper analyzes preconditions for differential control of the work of people employed in road transport sector and purpose of specific work and rest time control, discusses the main specific international and national laws and legal acts of the European Community regulating work of road transport sector... [to full text]

Šiame darbe aprašomi pagyvenusių ir senų žmonių socialiniai ryšiai, apimant pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių pokyčius tiek šeimoje, tiek visuomenėje. Kalbama apie požiūrį į senėjimą, senėjimo procesą, ekonominius ir socialinius veiksnius bei pagyvenusių ir senų žmonių užimtum��, mokymosi ypatumus. Aptariami pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumai, senatvės poveikis socialiniams žmogaus vaidmenims. Darbas parašytas remiantis mokslinės literatūros analize apie pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumus, juos sąlygojančius veiksnius bei atlikto kokybinio tyrimo „Pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumai“ duomenimis ir tiesioginiu stebėjimu natūraliose sąlygose dėl objektyvesni�� išvadų pateikimo, apibūdinant asmens elgesį. Tyrimo metu buvo vertinami pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių pokyčiai, atskleidžiami pagrindiniai besikeičiantys vaidmenys, tokie kaip: socialinės padėties praradimas, sutuoktinio vaidmens netekimas – našlystė, tėvystės vaidmens netekimas, neįgalumas ir liga, priklausomybė nuo kit��, pagyvenusių ir senų žmonių kultūrinė veikla (žmogui senstant, retesnis dalyvavimas ir pasirodymas visuomenėje) bei kliūtys kelyje į ramią senatvę. Taip pat socialinio darbuotojo vaidmuo, palaikant ir stiprinant pagyvenusių ir senų žmonių socialinius ryšius. Nustatyta, kad pagyvenusių ir senų žmonių socialinių vaidmenų pasikeitimas suvokiamas kaip natūralus senėjimo procesas. Tyrimo duomenys parodė, kad senatvėje žmogaus... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the social relationships of elderly and old men are being described, including the changes of social relationships of elderly and old men as in family, as in society. The point of view towards ageing, senescence process, economical and social factors, being busy of elderly and old men, and also peculiarities of studying are being discussed. The peculiarities of social relationships of elderly and old men and the influence of old age to the social roles of person are being reviewed. The work was written according to the analysis of scientific literature about the peculiarities of social relationships of elderly and old men, also on the basis of the analysis of the factors, stipulating them, and also according to the fulfilled qualitative research “The peculiarities of social relationships of elderly and old men” data, also according to direct observation under natural conditions because of presenting objective conclusions, characterizing the person’s behavior. During the research, the changes of social relationships of elderly and old men were evaluated, the main altering roles are revealed, whish are as follows: the loss of social status, the loss of spouse’s role – widowhood, the loss of paternity role, disablement and illness, dependence on others, cultural activity of elderly and old men (when a person grows old, he rarer participate in the social activity) and also obstacles for the serene old age. Also the role of social worker in sphere of keeping and... [to full text]

Iki XIX amžiaus vidurio darbo laikas nebuvo ribojamas, tačiau 1935 m. TDO priėmė konvenciją Nr. 47 „Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valandų per savaitę“ ir valstybės įsipareigojo trumpinti darbo laiką, kartu žiūrėdamos, kad nenukentėtų darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo lygis. Lietuvos Respublikos DK 144 straipsnyje yra nustatoma 40 val. normali darbo savaitė, kuri gali būti viršijama iki 48 val. per savaitę tik viršvalandinių darbų atveju. Lietuvos Respublikos DK 151 str. numatyti atvejai, kada viršvalandiniai darbai yra leidžiami. Iš to matyti, kad viršvalandžiai Lietuvoje yra faktiškai uždrausti. Lietuvos Respublikos DK 152 str. numatytos nuostatos, nustatančios viršvalandinių darbų apribojimų atvejus, kai jie leidžiami ir viršvalandinių darbų trukmę. Lietuvos Respublikos DK 144 str. 4 d. numato kategorijas tam tikrų darbuotojų, kuriems darbo laikas gali būti iki 24 val. per parą. Šios kategorijos yra detalizuotos LR Vyriausybės nutarimu. Lietuvos Respublikos DK 145–146 straipsniuose yra nustatytos darbo laiko rūšys, kurios išskirtos pagal darbuotojų amžių, darbo režimą, darbo sąlygas ir kitus kriterijus, kuriuos detalizuoja LR Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos DK 149 str. yra nuostatos, susijusios su suminės darbo laiko apskaitos taikymu, kurios taikymas Lietuvoje yra labai ribotas. Nakties darbą reglamentuojančios normos yra Lietuvos Respublikos DK 154 straipsnyje. Lietuvos Respublikos DK 155 straipsnyje išdėstytos normos yra susijusios su budėjimo rūšimis... [toliau žr. visą tekstą] / Till the middle of the XIXth century hours of work was unlimited. However in 22nd of June 1935 International Labour Organisation adopted ‚Forty-Hours Week‘ convenion No 47, where member states undertake to provide the working week to be progressively ruduced to the extend that guarantee decent standart of living for themselves and their families. In the article 144 of Labour Code of Lithuania is setted 40 hours working week, which may be exceed to 48 hours working week including overtime. In the article 151 of Labour Code of Lithuania is provided exceptional cases, when overtime could be done. As a metter of fact generaly overtime work is prohibited. There are exceptional cases named in the articles 150–152, when overtime is permited, number hours to be worked. In the article 144,4 named the specific categories of employees as well as persons on duty in permises may be up to 24 hours per day, which are detailed by Government regulations. In articles the 145–146 there is provided types of working time excluded depends on employees age, work conditions and other matter, which are detailed by Government regulatios as well. There are detailed provisions in the article 149 related to reference period of working time, which is application limitted. The regulations of night work is seted in the article 154. Article 155 provides regulations for on-call work. As in recomendations anounced by European Commision to separate on-call time from inactive part of on-call time and use... [to full text]

Darbo teisinių santykių sudėtingumas, ypač jų subjektų ekonominė ir socialinė nelygybė bei socialinės partnerystės užtikrinimo būtinybė, lemia darbo ginčų ypatingą padėtį kitų civilinių ginčų kontekste, taigi ir specialių šių ginčų nagrinėjimo teisme taisyklių nustatymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal senąjį CPK darbo ginčai buvo nagrinėjami kaip paprasti civiliniai ginčai, taikant atskirose normose nustatytas nedideles išimtis. Ši problema buvo išspręsta naujajame 2003 m. CPK išskiriant darbo ginčų nagrinėjimo taisykles susisteminantį atskirą XX skyrių ,,Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“. Pagrindiniai šio skyriaus ypatumai šie: alternatyvus teismingumas, atleidimas nuo žyminio mokesčio, konkretūs pasirengimo ir bylos išnagrinėjimo terminai, sutaikymo procedūra, aktyvus teismas (teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškinio dalyką, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą) ir kt. Šie ypatumai turėtų garantuoti, kad nagrinėjant darbo bylas būtų siekiama: a) sutaikyti šalis; b) kiek galima greičiau išspręsti teisinį ginčą; c) o nepavykus šalių sutaikyti, nustatyti materialiąją tiesą byloje. Lietuvoje suformuota pakankama darbo ginčų nagrinėjimą reglamentuojanti įstatymų bazė, tačiau kyla rimtų problemų dėl šių normų įgyvendinimo. Praktika rodo, kad dažniausiai neįgyvendinti lieka pagrindiniai ypatumai: šalių sutaikymas, proceso greitumas ir aktyvus teismo vaidmuo. Tokia situacija skatina daryti išvadas ir imtis efektyvesnių priemonių darbo bylų... [toliau žr. visą tekstą] / Peculiarities of Labour Cases in the Civil Procedure The confusing legal labour relations, especially the economic and social inequality of the subjects of such legal relations, also the necessity of security of social partnership and public interest determine the peculiar position of labour disputes in the context of other civil disputes. This also determines the peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court. However, it is important to notice that according to the old Code of Civil Procedure the legal labour disputes were adjudicated as general civil disputes with not significant exceptions. This problem was solved in the new Code of Civil Procedure which was inured in the 2003. The peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court were consolidated in the XX chapter which is called ‘the peculiarities adjudication of labour cases’. The main peculiarities of this chapter are: alternative jurisdiction, employees exemption from legal costs, shorter, exact terms of the pre – trial stange and investigation of the case, the procedure of the conciliation, initiative court (the court is entitled to gather the evidences that parties are not basing on, may transcend the requests of the claim, can apply the alternative measures of defence) and etc. These peculiarities should guarantee during the investigation of the labour cases to: a) conciliate the parts; b) solve the legal labour disputes as fast as possible; c) identify the substantial... [to full text]

Darbo sudėtinės dalys. Darbas susideda iš dviejų dalių - teorinės ir tiriamosios. Teorinėje dalyje, remiantis lietuvių ir užsienio autorių moksline literatūra išanalizuotas besimokančios organizacijos tipas, išskirtos vidinės organizacijos mokymosi aplinkos sąlygos, stiprinančios darbuotojo motyvaciją mokymosi proceso atžvilgiu, bei nustatyti pagrindiniai veiksniai, lemiantys tradicinio darbuotojo virsmą žinių darbuotoju. Tyrimo įgyvendinimui buvo pasirinktas naudoti kokybinio tipo duomenų rinkimo metodas: duomenų rinkimas klausinėjant (interviu). Apklausti Kauno miesto kelionių agentūrų, orientuotų į išvykstamąjį turizmą, darbuotojai (n = 5). Atsakymų į interviu klausimus turinys analizuotas taikant kokybinės turinio (content) analizės metodą. Remiantis gautais tyrimo rezultatais pateiktos išvados. Raktiniai žodžiai: organizacinis mokymasis, mokymosi aplinka, besimokanti organizacija, žinių darbuotojas, kompetencija. Tyrimo objektas – vidinė organizacijos mokymosi aplinka. Problema: kokie organizacijos vidinės aplinkos veiksniai turėtų lemti tradicinio darbuotojo virsmą žinių darbuotoju. Tyrimo tikslas – nustatyti bei įvertinti vidinius organizacijos aplinkos veiksnius, įgalinančius tradicinio organizacijos darbuotojo virsmą žinių darbuotoju. Hipotezė: vidinė organizacijos mokymosi aplinka įtakoja tradicinių turizmo organizacijos darbuotojų virsmą žinių darbuotojais. Tyrimo tikslui realizuoti iškelti uždaviniai: 1. Apibrėžti „žinių“ konceptą organizacijų lygmenyje... [toliau žr. visą tekstą] / The work consists of a theoretical and practical part. The theoretical part, which is based on reliable scientific literature by Lithuanian and foreign authors, covers an analysis of the concept of a learning organization and an identification of environment conditions of an internal organization, enhancing employee motivation towards learning. Key factors, affecting transformation of a traditional worker into a knowledge worker, are also identified. A qualitative data collection method (interview) was chosen for the research. Employees of Kaunas travel agencies (n = 5), focusing on outbound tourism, participated in the interview. The content of responses was analyzed using qualitative content analysis method. Conclusions were made on the basis of data analysis. Keywords: organizational learning, learning environment, learning organization, knowledge worker, competence. The object of the research was the learning environment inside an organization. The problem: What factors of an internal environmental should determine transformation of a traditional worker into a knowledge worker. The aim of the research was to identify and evaluate internal factors of an organizational environment enabling transformation of a traditional worker into a knowledge worker. Hypothesis: internal organizational learning environment affects transformation of traditional workers into knowledge workers. To achieve the aim of the research, the following objectives were set: 1. To define the... [to full text]

Tirta metalo gaminių įmonės moterų – pakuotojų krovos rankomis darbai atsižvelgiant į darbo aplinkos sąlygas: darbo sunkumą, mikroklimatą bei triukšmą. Įvairių darbų (vinių pakavimo, supakuotų dėžučių nešimo ir krovimo) sunkumas buvo tiriamas teoriniais skaičiavimais ir eksperimentiniais tyrimais, naudojant žmogaus organizmo fiziologinių pokyčių tyrimo metodą – širdies pulso matavimą. Šiluminė aplinka vertinta rudens ir žiemos periodais. Atlikus matavimus pakuotojų darbo vietoje buvo nustatyta, kad sunkiausias darbas yra dėžučių krovimas – širdies ritmas pakilo iki 135 dūžių per minutę, kuriuos pagal Tarptautinės darbo organizacijos klasifikaciją galima priskirti sunkiems (pulsas 125–150 min-1) darbams. Šiluminė aplinka darbo vietoje labai nepalanki žmogaus organizmui, nes rudens periodu temperatūra yra 9 – 12 °C, o žiemos periodu temperatūra dar žemesnė – nuo 6 iki 9 °C. Santykinis drėgnis daugiau kaip 75 %, Ištyrus triukšmą nustatyta, kad darbuotoją veikiantis triukšmas neviršija žemutinės 80 dBA ribinės vertės veiksmams pradėti. / In this work was studied of metal products company of women - works hand-loading packer according to working environment conditions: work heaviness, microclimate and noise. A strain of various works (pegs packing, packaged in boxes carrying solutions, and loading) was studied with theoretical calculations and with experiments. For this experiment was used a research method of human’s organism physiological changes – a measurement of heart beats. A thermal environment was evaluated in autumn and winter periods. When the measurement in a packaging in the workplace was finished, was established the fact, that the most hard work on boxes loading, according to International Labor organization (ILO), this work can be ascribed to hard works group (pulse 125-150 min-1). Thermal environment in the workplace is very unfavourable to human’s organism, because in autumn period temperature is 9-12°C, in winter period from 6 to 9 °C. Relative moisture top 75 %. When a noise in the workplace was studied, was established the fact, that a noise, which have an effect on worker, do not overdraw ground 80 dBA limit.

Magistro darbo tikslas – įvertinti socialinių darbuotojų pasirengimą bendradarbiauti su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinktas konkrečių socialinių darbuotojų – Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centre dirbančių socialinių darbuotojų – pasirengimo bendradarbiauti su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis vertinimas. Tyrimui patvirtinti, iškelti tokie darbo uždaviniai – atlikus mokslinės literatūros ir dokumentų analizę, apklausus Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinius darbuotojus, nustatyti jų pasirengimą bendradarbiauti su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis, ir apklausus socialinių paslaugų gavėjus, įvertinti gaunamų paslaugų kokybę. Atlikus mokslinės literatūros analizę, teoriškai pagrįsta socialinio darbuotojo kvalifikacijos bei kompetencijos svarba bendradarbiavimo su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis procese, ir bendradarbiavimo, kaip metodo, reikšmė socialinio darbo procesui ir pagalbos kokybei. Atlikus dokumentų analizę, nustatytos socialinių darbuotojų kompetencijos, funkcijos, veiklos sritys, teisės ir pareigos bendradarbiaujant su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Kiekybinio ir kokybinio tyrimų metu nustatyta, jog socialiniai darbuotojai dažniausiai bendradarbiauja su medicinines paslaugas teikiančiomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, pakankamai dažnai – su policija, socialinių paslaugų teikėjais, komunalinių paslaugų teikėjais... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis aim is to assess the social worker's readiness to collaborate with other assistance providing agencies. In order to achieve the aim, the study selected to assess the readiness of specific social workers from Vilnius City Municipal Social Assistance center in collaborating with other institutions providing assistance. To confirm the study, the work bring these challenges - the results of the scientific literature and document analysis, interviews with Vilnius city center of social assistance workers to determine their readiness to collaborate with other assistance providing agencies, and interviews with social service recipients to assess the quality of services received. After the analysis of scientific literature, the social theory was based on the employee's qualifications and competence of the importance of collaboration with other institutions providing assistance to the process, and the value of collaboration, as the method, of social work process and quality of assistance. The analysis of the documents set out the social competence of personnel, functions, activities, rights and duties in collaboration with other assistance providing agencies. Quantitative and qualitative studies found that social workers often collaborate with the authorities providing medical services and non-governmental organizations, often enough - the police, social service providers, utility providers, municipalities and neighbourhood, rarely collaborate with institutions... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas socialinių paslaugų kokybės vertinimas: Kelmės rajono savivaldybės atvejis. Darbe atlikta mokslinės literatūros analizė. Pirmame darbo skyriuje atlikta socialinių paslaugų sampratos analizė. Antrame darbo skyriuje atlikta socialinių paslaugų kokybės vertinimo analizė. Darbe panaudotas kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu metodas. Tyrime dalyvavo dvi tiriamųjų grupės: specialistai, dirbantys Kelmės socialinių paslaugų tarnyboje ir socialinių paslaugų paslaugų gavėjai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad socialinių paslaugų kokybė labai priklauso nuo paslaugas teikiančių darbuotojų profesinio pasirengimo ir gebėjimų. Tam, kad profesinė veikla tobulėtų, reikia nuolat tobulinti specialistų kvalifikaciją, plėsti teorines žinias bei lavinti praktinius įgūdžius. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad klientai teikiamų socialinių paslaugų namuose kokybe yra patenkinti, tačiau jaučiasi izoliuoti nuo visuomenės, tik maža vyresnių žmonių dalis turi galimybę bendrauti su artimaisiais, palaikyti socialinius ryšius su kitais. Darbo pabaigoje buvo pateiktos išvados ir rekomendacijos socialinių paslaugų kokybei gerinti. / The Bachelor‘s thesis investigates quality assessment of social services: the case of Kelmė district municipality. An analysis of scientific literature was carried out in the thesis. The first section of the paper comprises an analysis of the conception of social services. The second section presents an analysis of quality assessment of social services. A quantitative analysis was applied in the thesis as well as the half structured interview method. Two groups of respondents took part in the investigation: specialists working in Kelmė social services centre and receivers of social services. During the investigation it was found that the quality of social services depends to a great extent on the professional training and competences of specialists providing the services. In order for professional activity to develop, it is necessary to constantly raise specialists’ qualification, expand theoretical knowledge and develop practical skills. The investigation’s results revealed that customers are satisfied with the quality of services provided at home but feel isolated from society as only a small number of elderly people have the possibility to talk to their families and maintain social relations with other people. The last part of the thesis gives conclusions and recommendations for improvement of the quality of social services.

Bakalauro darbe analizuojama socioedukacinę pagalbą teikiančių darbuotojų psichofizinės būklės pokyčių ypatumai. Tyrime dalyvavo socioedukacinę pagalbą teikiantys darbuotojai – socialiniai pedagogai / socialiniai darbuotojai. Bakalauro darbo objektas – socioedukacinę pagalbą teikiančių darbuotojų patiriamų psichofizinės būklės pokyčių patirtys. Tyrimo tikslas – ištirti socioedukacinę pagalbą teikiančių darbuotojų psichofizinės būklės pokyčių ypatumus socioedukacinės pagalbos kontekste. / The final thesis „Pecularities of psychophysical state changes of social care personnel“ studies various peculiarities of psychophysical state changes of social care personnel which they are coping with during their work process. The objective of the thesis is the analysis of psychophysical state changes of social care personnel, which they face during their work, from a problem perspective. The aim of the thesis is to investigate state changes of psychophysical peculiarities of social care personnel in the context of social support. The social care personnel were part of the investigation analyzed in the thesis. The data of the investigation was collected by closed questionnaire and summarized by using descriptive statistics.

Šio darbo objektas – darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūromis. Darbo hipotezė – vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažniau yra tarpininkaujama dėl konsultacijų su kitais specialistais bei įvairių dokumentų, susijusių su pašalpomis, tvarkymu, o šeimoms, kurių vaikai priklauso subkultūroms, dėl vyraujančių įvairių konfliktų sprendimo. Darbo tikslas - ištirti darbo su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūrų atstovais ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti socialinės rizikos šeimų atsiradimo pagrindinius veiksnius. 2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui. 3. Palyginti specialistų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis ir su šeimomis, kurių vaikai priklauso subkultūroms, darbo ypatumus. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatėme, kad bendrų interesų, tikslų nebuvimas šeimoje, nepatikimumas, nepasitikėjimas vienas kitu šeimoje bei tarpusavio supratimo nebuvimas – tai pagrindinės priežastys, kurios skatina rastis socialinės rizikos grupės šeimas. 2. Veiksniai, turintys įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui, tai nepatenkinti saviraiškos poreikiai; ieškojimas „kitoniškumo“; tam tikroje subkultūroje vyraujančios idėjos bei bendravimas; paauglių problemos šeimoje ir patyčios mokykloje. 3. Socialiniai darbuotojai, labdaros teikimo organizacijos, socialiniai pedagogai, mokyklos ir kiti mokyklos darbuotojai, dirbdami su socialinės rizikos šeimomis ir (ar) jų vaikais, teikia paramą ir pagalbą, sprendžiant... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work - social risk families and subcultures of youth in Kaunas city. Hypothesis of this work – for children from social risk families are mediating for consultation with other specialists and are handling various documents relating to the benefits, and for families, which children are in subcultures, are prevailing the resolution of various conflicts. The aim of this work - to explore the peculiarities of work of social risk families and subcultures of youth. Tasks of work: 1. Find out the main occurrence factors of the social risk families. 2. Identify the factors, which influence formation of youth subculture. 3. Compare the peculiarities of experts work with social risk families and families, which children are in subcultures. The main conclusions are: 1. In research it had been set that when in families there are not common interests, goals, unreliability, distrust of each other – there are main reasons, which encourage the emergence of families of social risk. 2. Factors, which are affecting to the formation of youth subcultures are expressions of unmet needs, for „otherness“, prevailing ideas and communication in the particular subculture, the problems of teen in the family and bullying at school. 3. Social workers, organizations of charity, social workers, schools, and other school staff provide support and aid, deal various questions, when they work with families of social risk and (or) their children. Arranging for consultations with other... [to full text]